Stereotipų šalis
Nepaisant Kinijos dydžio ir svorio pasauliniu mastu, labai daug žmonių Kiniją, kaip šalį, įsivaizduoja miglotai, ji tarsi skęsta įvairių prasimanymų ir stereotipų gausoje. Kažkam kliūva politinė šios šalies sistema, ramybės neduoda Tibeto klausimas. Kitiems – gajus įsitikinimas, kad Kinijoje labai daug skurdo, nepaprastai tankiai gyvena žmonės ir, kad kinai gamina vien prastos kokybės prekes ir panašiai.
Tokių vertinimų lietuviškoje spaudoje apstu, tačiau ši migla greitai išsisklaido pakeliavus po šalį. Geros kinų energijos užkratas gajus pakeisti net didžiausius kritiškos informacijos apie Kiniją paveiktus skeptikus. Pažinčiai su Kinija nepakanka nuvykti į vieną ar kitą jos didmiestį ir apsipirkti moderniai įrengtuose daugiaaukščiuose turguose. Šalies gamtos grožis, istorinis ir kultūros paveldas bei gyventojų įvairovė atsiskleidžia keliaujant po visą šalį.
Žinoma, keliauti po Kiniją nėra taip paprasta ir lengva. Tačiau kelionių organizatorius „GRŪDA“ stengiasi, kad kelionė būtų kuo sklandesnė ir patogesnė – siekiant maksimalaus patogumo, kelionės metu nėra nė vienos nakvynės traukiniuose. O į kainą įskaičiuoti ne tik visi tarptautiniai ir vietiniai skrydžiai, bet ir lankomi objektai, 2 kartų maitinimas bei profesionalaus kelionės vadovo, Azijos eksperto, Igno Gintučio paslaugos.
Tarp politikos ir realybės
Keliaujant po Kiniją, į akis krinta daug netikėtų dalykų. Mūsų baimės ir fobijos dėl šalies politinės sistemos ir gyventojams primetamos ideologijos nepasitvirtina. Nekreipiant dėmesio į kai kuriuos propagandinius plakatus ir įstatymus, gyvenimas čia tiesiog verda pagal rinkos dėsnius.
Kinai yra nepaprastai verslūs, ko mes galime tik pavydėti. Retas kinas keiksnos savo valdžią ir lauks, kada jam pagerės gyvenimas. Dauguma teigia, kad komunistinė valdžia žmonėms netrukdo. Suprantama, kad didžiulėje šalyje yra nemažai sunkumų, bet optimistiškai nusiteikę kinai visais įmanomais ir neįmanomais būdais kabinasi už bet kokių galimybių prasigyventi ir tiki, jog ateis laikas, kai Kinija bus visuotinai klestinti šalis.
Kinai – labai patriotiški. Turistams visada stengiasi parodyti geresniąją šalies gyvenimo pusę, išryškinti tik tai, kas progresyvu. Kinijoje greitai įgyvendinami įvairūs projektai, o šalies pažanga sparčiu tempu plinta po visą pasaulį. Europiečiai Kinijoje yra linkę matyti daugiau blogo nei gero, baksnodami pirštais į šalies problemas ir, žinoma, pamiršdami savąsias. Tačiau Kinijai, kaip ir daugeliui kitų pasaulio valstybių, negalima besąlygiškai primesti europietiškų ar amerikietiškų valstybės valdymo ir gyvavimo standartų.
Turizmo infrastruktūra
Tik žvilgtelėjus į žemėlapį galima suvokti, kokio dydžio yra Kinija – kaip visa mūsų Europa nuo Portugalijos iki Uralo kalnų! Tad pažinti šią šalį yra ganėtinai sudėtinga. Žinoma, galima keliauti po Kiniją daug kartų, tačiau absoliuti dauguma turistų renkasi ilgus maršrutus, kurių metu stengiasi pamatyti kuo daugiau įžymybių.
Taip keliauja ne tik lietuviai, bet ir vokiečiai, britai, lenkai, japonai. Kelionės yra nepigios, tačiau dėl gerai išplėtotos turizmo infrastruktūros nenuvargina. Nepaisant daugybės žmonių (o jų minios yra ypatingas Kinijos reiškinys) – transporto, viešbučių ir maitinimo įstaigų sektorius veikia nepriekaištingai. Paslaugų kainų žirklės labai didelės, todėl kiekvienas gali rasti visa tai, kas atitinka jo galimybes.
Šalyje sparčiai gerėja kelių kokybė, ir nors jie atrodo tuštoki, kinai teigia, kad visa tai su kaupu atsipirks ateityje, kai dėl išaugusios gamybos ir vidaus vartojimo poreikis geriems keliams padidės kelis kartus. Modernizuojami ne tik keliai, bet ir geležinkeliai – plečiamos geležinkelio stotys. Taip pat statomi modernūs ir labai erdvūs oro uostai.
Žinoma, Kinijos didmiesčius, kaip ir Europoje bei Amerikoje, kankina automobilių spūstys. Eismo reguliavimui gerinti ir vairavimo kultūrai kelti Kinijoje skiriami milijardai dolerių. Nors kinai vairuoja kaip papuola, gatvės chaosas paklūsta kažkokiam paslaptingam dėsniui – avarijos čia itin retos. Sakoma, kad valgymas lazdelėmis ir sugebėjimas koncentruoti dėmesį padeda kinams ne tik vairuoti, bet formuoja jų mąstymą ir elgesį.
Kinai lietuvio akimis
Dauguma lietuvių gana atsargiai vertina kinus. Pakeliavus po šalį ir artimiau pabendravus su įvairiais šios šalies gyventojais, nuomonę apie kinus pakeistų bet kuris žmogus. Lietuviams sunku įsivaizduoti tenykščių žmonių minias, kurios galėtų priminti nebent garsiuosius Sąjūdžio mitingus. Kinijos miestuose tai kasdienybė! Viena iš sostinės gatvių per dieną praeina apie 1,5 mln. žmonių. Mūsų sostinė Kinijos mastais atrodytų kaip didelis kaimas ar koks visiškai nereikšmingas miesteliūkštis.
Nepaisant žmonių minių, visur tvyro harmonija ir džiugesys. Kinai yra tiesiog persismelkę vadinamąja Rytų filosofijos dvasia. Jie didžiuojasi savo sena istorija, mitologija, tautosaka. Kinų natūralus gebėjimas išsaugoti vidinę ramybę, kad ir kas beatsitiktų, atrodo neįtikėtinas. Vyresnės kartos žmonės kupini vidinės inteligencijos, kuri atsiskleidžia kalboje, judesiuose bei išmintinguose veiduose.
Kinai labai punktualūs, atsakingi, be galo darbštūs ir draugiški. Susidaro įspūdis, kad visi aplink nori padėti, nuoširdžiai džiaugiasi, kai svečias laimingas. Dauguma kinų rūpinasi savo sveikata, gal todėl apkūnių žmonių labai mažai. Miestuose apsčiai parkų, kuriuose kasryt renkasi įvairaus amžius žmonės ir sutartinai atlieka specialius gimnastikos ir kvėpavimo pratimus. Mankšta privaloma ir daugelyje mokyklų.
Imponuoja kinų žingeidumas. Visoje šalyje, bet kurioje lankytinoje vietoje, gausu kinų turistų. Jie kantriai stovi eilėse, dėmesingai nagrinėja eksponatus, diskutuoja ir būtinai fotografuojasi – tai daro dažnai, kur būtina ir kur nebūtina. Nors europiečiai tarp jų ištirpsta kaip cukrus vandenyje, beveik garantuota, kad atsiras tokių, kurie paprašys nusifotografuoti su „baltu žmogumi“. Iš atokių šalies kampelių atvykusiems kinams tokia nuotrauka yra pasididžiavimas prieš namiškius.
Matyt, tai tik laiko klausimas, bet kinai nemoka užsienio kalbų. Turizmo sektoriuje šios problemos nėra, nes gidai, viešbučių ir muziejų aptarnaujantis personalas geriau ar prasčiau, bet angliškai kalba. Keliaujant savarankiškai susikalbėjimo problema labai aktuali ir gali sukelti rimtų nepatogumų. Žinoma, visada galima bendrauti gestais, ieškoti bent kažkiek pralemenančių angliškai, bet tam sugaištama daug laiko ir energijos. Užsienio kalbų reikšmę vis labiau įvertina jaunimas, nes užtenka mokėti bent vieną užsienio kalbą ir iš karto atsiveria galimybių gausa.
Maistas ir prekyba
Bet kuriai kelionei po šią šalį žavesio suteikia kinų maistas. Patys kinai maisto kultūrą prilygina menui. Jie valgo viską – kas auga ir juda, o skonis priklauso nuo kulinarinių sugebėjimų. Kinai turi posakį: „Nėra prastų maisto produktų, yra tik prasti virėjai“. Maisto gamyba, ingredientai, estetinis vaizdas priklauso nuo provincijos. Keliaujant po šalį, keičiasi ne tik vaizdai, žmonės, bet ir patiekalai, tad kasdien tenka ragauti kitokį maistą.
Visoje Kinijoje yra begalė užeigų, restoranų, siūlančių skanų ir kokybišką maistą. Beveik kiekvienas didesnis miestas turi savo išskirtinį patiekalą. Antai sostinė nuo XIX a. garsėja Pekino antimi, pietuose įsikūręs Kunmingas – gardžiais koldūnais. Kaip ir pridera, valgoma lazdelėmis. Nesvarbu, kad iš pradžių sekasi sunkiai, tačiau po kelių dienų atsiranda ne tik įgūdžiai, bet ir azartas – kas greičiau, kas meistriškiau. Arbata ir jos gėrimas yra ne šiaip pramoga, o tikras ritualas ir netgi mokslas. Viešint Kinijoje yra tiesiog būtina sudalyvauti arbatos gėrimo ceremonijoje.
Kiniją drąsiai galima vadinti dideliu turgumi. Nors dauguma turistų iš pradžių dievagojasi, kad nieko nepirks ir ne turgūs jiems rūpi, tačiau net didžiausi skeptikai sunkiai atsilaiko prieš tokią prekių pasiūlą ir žemas kainas. Tiesa, jos neretai pasiekiamos derybomis, kurioms reikia laiko ir kantrybės. Perka Kinijoje ne tik lietuviai ir rusai, bet visi turistai. Malonios egzotiškos smulkmenos yra puikūs suvenyrai.
Iš amžių glūdumos
Kinija yra vienintelė dabartinė pasaulio valstybė, kurioje prieš kelis tūkstančius metų susikūrusi senovės civilizacija išliko iki šių dienų. Kasdieniame žmonių gyvenime, kiekvienoje gyvenvietėje galima pamatyti daugybę praeities pėdsakų. Turistams didžiulį įspūdį daro savitos konstrukcijos pastatai su lenktais ir čerpėmis dengtais stogais, kinų sodai, tiltai, vandens kanalai, budistinės ir daoistinės šventyklos, vienuolynai, visur prieš akis šmėžuojantys hieroglifų rašmenys.
Per ilgą laiką kinai tiek visko prikūrė, jog kultūrinė revoliucija ir vadinamieji chunveibinai nepajėgė sunaikinti net žymesnės dalies. Visoje šalyje, kur keliausi, kur pasisuksi, apstu gamtos ir kultūros paminklų. Tiek daug jų yra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą, jog Kinijai derėtų padaryti dar vieną, papildomą atranką.
Nesvarbu, kad Didžiosios kinų sienos nesimato iš kosmoso, ją būtina pamatyti savo akimis. Pasaulyje yra daug upių, bet plaukimas Li (Lidziango) upe tikrai yra vienas iš gražiausių. Nors Europoje turime Veneciją, tačiau kinų atitikmuo Sudžou yra vadinamas rojumi Žemėje. Šanchajuje, Bundo rajone, esanti Huangpu krantinė vakare pritrenkia savo liuminescencija.
Nors senojoje šalies sostinėje Sianyje esantys terakotiniai kareiviai sulipdyti iš gabalėlių, jų paskirtis teikia peno apmąstymams, o kariuomenės dydis – pribloškia. Dar ilgai galėčiau vardinti Kinijos įžymybes, bet verčiau kartą aplankyti nei šimtą kartų perskaityti.
Artimiausios kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ kelionės į Kiniją 2019 metų rugsėjo ir spalio mėnesiais. Nepraleiskite progos pamatyti vieną populiariausių šalių pasaulyje!
