Modernios šamanės kasdienybė
Nors vienos iš senųjų Kanados indėnų – anišnabekų genties žiniuonė Carrie gyvena Toronte, pagrindinis jos pajamų šaltinis – medicininės žolelės, dvasiniai mokymai, gydymas būgnais ir refleksologija.
„Būti žiniuone reiškia būti Motina Žeme: aš mokau žmones gerbti ir puoselėti žemę. Kai einu rinkti žolelių, visuomet pasiimu grupę žmonių kartu ir mokau juos kalbėtis su medžiais, pastebėti, koks augalas pasisiūlo jį nuskinti – pavyzdžiui, jei vėjyje suvirpa medžio šakelė, tai – ženklas, jog ji sutinka būti nuskinta.
Aš esu ta, kuri sujungia: visi mes esame žvaigždžių vaikai, tik žmonės šiandien yra trumparegiai ir susiskaldę dėl trivialių dalykų, kad to nemato“, – pasakoja šamanė. Ji įsitikinusi, kad XXI amžius taps lūžio tašku: visos pasaulinės krizės yra kulminacija, po kurios įsivyraus taikus, kūrybingas laikotarpis.
Nors ji gyvena moderniame Toronto name ir važinėja motociklu, įsitikinusi, jog naudotis moderniais patogumais žiniuonės pašaukimui netrukdo.
„Mano senelė pasakodavo, kad yra žmonių, kuriuos ji vadindavusi Vaivorykštės gentimi. Vaivorykštės žmonės atsibunda, mokosi senosios išminties ir trokšta taikos. Jų yra visame pasaulyje, ir aš tikiu, kad šie žmonės galiausiai susivienys ir pakeis istoriją“, – įsitikinusi Carrie.
Senelė ją išmokė ne tik pasakojimų, bet ir gydymo bei išgyvenimo meno.
„Mano motina mane paliko, tad augau su senele. Ji mane išmokė visko, ką žinau šiandien: žolininkystės, žvejybos, išgyvenimo gamtoje. Mano senelė buvo šamanė, ir ji perdavė man visas savo žinias“, – pasakoja Carrie.
Nors ji gyvena moderniame Toronto name ir važinėja motociklu, įsitikinusi, jog naudotis moderniais patogumais žiniuonės pašaukimui netrukdo.
„Tiesa, aš daugybę laiko praleidžiu miškuose arba prie upės, ieškodama žolelių ir medituodama, bet gyvenimas mieste man netrukdo. O mano motociklas? Vadinu jį Geležies Poniu – juk mano protėviai jodinėjo žirgais, tad motociklas – tarsi natūralus senosios tradicijos tęsinys“, – mano Carrie.
Gydymas mintimis
Nors žiniuonė dažnai kliaujasi žolelių medicina, pagrindinis jos ginklas – energija.
„Niekas negali išgydyti kito žmogaus, tik jis pats. Ligos ir negalavimai kyla dėl vidinių, emocinių priežasčių: metų metus slopinamas pyktis gali pasireikšti vėžiu, gėda ir kaltė – nevaldomu antsvoriu, baimė būti savimi – skydliaukės problemomis.
Niekas negali išgydyti kito žmogaus, tik jis pats. Ligos ir negalavimai kyla dėl vidinių, emocinių priežasčių: metų metus slopinamas pyktis gali pasireikšti vėžiu, gėda ir kaltė – nevaldomu antsvoriu, baimė būti savimi – skydliaukės problemomis.
Modernioje visuomenėje, ypač tarp moterų, gaji mintis, kad mes privalome būti „vertos“, „nusipelnyti“ visokių dalykų gyvenime – meilės, pripažinimo darbe, pastebėto talento.
Tačiau mes jau gimstame „vertos“. Juk elnias ar ūdra nė negalvoja apie tai, ar jie „nusipelno“ vakarienės, kompanijos arba popiečio miego: jie tiesiog yra, tobuli tokie, kokie yra. Manau, mums taip pat laikas susigrąžinti šią natūralią, pirmykštę visiško pasitikėjimo savimi būseną“, – sako šamanė.
Pasak jos, žmonės bijo būti savimi, baidosi autentikos.
„Tai suprantama: jei esi visiškai sąžiningas pats su savimi, veikiausiai matai, kaip galėtum pasikeisti ir kur tobulėti. Tačiau pokyčiai ir tobulėjimas reikalauja palikti savo komforto zoną, o tai žmonėms dažnai yra per sunki užduotis. Aš mokau savo pacientus besąlygiškai pamilti save, nes meilė išlaisvina ir gydo.
Mūsų gentyje žodis „nusipelnyti“ net neegzistuoja – mes mainomės, duodame ir imame visiškai laisvai, be šito keisto „nuopelnų“ apribojimo. Manau, Pirmųjų Tautų moterys yra laimingesnės už nerimo ir neurozių kamuojamas modernias kanadietes. Netobulumai nėra trūkumai – jie yra mūsų išskirtinumo simboliai. Žmonės neprivalo būti identiški. Mes – ne uniforminė banda, mes – žvaigždžių vaikai!“ – įsitikinusi Carrie.
Kanados Pirmųjų Tautų terapijos priemonės, kurias galite išbandyti namuose:
-
Kedro arbata. Kedro lapai turi itin daug vitamino C, tad ši arbata padeda nuo peršalimo ir stiprina imunitetą;
-
Grojimas būgnais. „Pirmas dalykas, ką išgirsta žmogus, yra motinos širdies ritmas. Būgnų ritmai pažadina mumyse tą pirmykštę nuostabią ramybę ir pasitikėjimą pasauliu“, – sako šamanė;
-
Smulkiažiedės tūbės lapų arbata padeda nuo kosulio ir kvėpavimo takų ligų;
-
Šalavijas išvaiko blogą energiją ir išvalo dvasią;
-
Tabako pypkės dūmai – tai auka, pasiūlymas visatai. Naudotina derybų ir meditacijos metu.
Indėnų likimas Kanadoje
Nors vietinėms indėnų gentims Kanadoje sekėsi kiek geriau nei JAV (prancūzų, ispanų ir airių naujakuriai buvo labiau linkę į derybas ir sutartis su indėnais, o ne jų žudynes), Pirmųjų Tautų likimas ir čia nebuvo itin sėkmingas.
Anišnabekų gentis, tradiciškai gyvenusi Kanados šiaurės rytuose (dabartinis Kvebekas, Manitoba ir Ontarijas), labiausiai nukentėjo XIX amžiuje, Kanadai tapus britų kolonija. Priverstinis vertimas į krikščionybę, tradicinių drabužių ir švenčių draudimai, indėnų klajoklių vertimas žemdirbiais ir rezervatų politika negrįžtamai prislopino indėnų kultūrą.
„Anišnabekai rezervatų priespaudos aukomis yra jau 150 metų. Ir nors šiandien mes turime kur kas daugiau laisvės, Kanada iš mūsų vis tiek nori padaryti beveidžius kanadiečius. Tačiau mes esame Pirmosios Tautos, ir mūsų gyvenimo būdas – mūsų reikalas“, – sako žiniuonė Carrie.
Dabar Kanadoje gyvena 1,5 mln. indėnų, priklausančių Pirmųjų Tautų, mikmakų, algonkinų ir inuitų gentims. Ir tik pastaruosius keletą dešimtmečių indėnai pagaliau atgauna orumą, žmogiškąsias teises bei pripažinimą. Iki pat 1996 metų indėnų vaikai buvo priverstinai mokomi krikščioniškuose internatuose, tikintis, jog taip jie taps „tikrais kanadiečiais“.
Garsusis kanadietiškas klevų sirupas – vietinių indėnų skanėstas, kurį vėliau „nusavino“ europiečiai naujakuriai. Sniego batai, tabakas, kanojos ir lakroso žaidimas – taip pat indėnų išradimai
Dabar Pirmųjų Tautų Asamblėjos ir kitų politinių indėnų susivienijimų dėka senieji kanadiečiai pagaliau gali nevaržomai praktikuoti tokį gyvenimo būdą, kokį diktuoja jų tradicija, bei daryti įtaką Kanados politiniam ir socialiniam gyvenimui.
Pirmosios tautos, mikmakai ir inuitai prie Kanados kultūros ir įvaizdžio yra prisidėję kur kas daugiau, nei žinoma. Garsusis kanadietiškas klevų sirupas – vietinių indėnų skanėstas, kurį vėliau „nusavino“ europiečiai naujakuriai. Sniego batai, tabakas, kanojos ir lakroso žaidimas – taip pat indėnų išradimai, o Kanados sostinės Otavos pavadinimas kilęs iš algonkinų žodžio „adawe“, reiškiančio prekybą.
