Vasario 10 dieną į kelionę automobiliu per Europą link Monako jis leidosi kartu su draugu Vygantu.
Per trylika dienų vaikinai aplankė Lenkiją, Slovakiją, Austriją, Slovėniją, Italiją, Monaką. O keliaudami iš jo užsuko į Šveicariją, Lichtenšteiną, Vokietiją, Čekiją ir per Lenkiją grįžo į Lietuvą.
„Prieš tai buvau keliavęs savo automobiliu, tačiau šįkart sudvejojau, ar spėsiu jį paruošti antrai tolimai kelionei. Todėl keliavome Vyganto „Mercedes Benz“. Jame ir miegojome, nors iš pradžių nemaniau, kad tokioje mašinoje gali gerai pailsėti net vienas žmogus“, – sakė Jevgenijus.
Į dviejų savaičių kelionę daug daiktų nesivežė: užteko svarbiausių higienos reikmenų ir kamerų – jų reikėjo, nes jau prieš kelionę sutarė, jog visus įspūdžius įrašinės.
Gyvenimas – kaip kelionė keliu: joje yra ilgalaikiai ir trumpalaikiai sustojimai.
Kaip prisipažįsta Jevgenijus, konkretaus maršruto jie nesusidarė – turėjo tik aiškų galutinį tikslą – Monaką. O pakeliui stengėsi imti viską, ką siūlė likimas.
„Pirma mūsų mintis buvo tiesiog pakeliauti, bet laikui bėgant, pradėjome ieškoti, kokia šalis galėtų būti mūsų tikslas. Reikalavimas buvo vienintelis – šį kartą mes turime nukeliauti su automobiliu daugiau nei 3000 km (tiek buvau įveikęs praėjusios kelionės automobiliu metu). Monaką pasirinkome sužavėti jo grožio internete ir norėdami įsitikinti, ar tai tikrovė“, – pasakojo pašnekovas.
Vis dėlto vien pažinti pakeliui aplankytas šalis ir patį Monaką keliautojai nenorėjo. Todėl iš karto apsisprendė, kad savo kelionę paįvairins netikėtomis užduotimis.
„Pirmoji mano kelionė buvo pažintinio pobūdžio, todėl norėjau naujos patirties ir kitokio „formato“. Be to, keliavome kaip „Tobulėjimo klubo“ nariai, todėl siekiau savo veiklą įprasminti ir jos neapleisti kelionės metu. Taip atsirado idėja apie socialinius iššūkius.
„Tobulėjimo klube“ mokau žmones ieškoti savęs, augti. Tai apima pasitikėjimo savimi ugdymą, charizmą ir tokius svarbius faktorius, kaip drąsa išeiti iš komforto zonos. Mano nuomone, tokie dalykai susigyvena su tavimi ne tik per didelį norą, bet ir per darbą su savimi pačiu. Pamenu laikus, kai pats bijodavau kalbėti viešai, o štai dabar galiu sau leisti tiesiog atsigulti viduryje Venecijos tilto ir mojuoti užsieniečiams”, – pasakojo Jevgenijus.
Būtent drąsos ir valios išeinant iš komforto zonos ir prireikė atliekant įvairias užduotis kelionės metu. Kaip tai vyko, iliustruoja draugų kelionės metu ar po jos sukurti videofilmukai. Pavyzdžiui, šis, kuriame draugai šoka viešoje vietoje Berlyne.
Dar viena užduotis draugus privertė Alpėse išbandyti riedlentę, o Monaką pasveikinti repu.
Tie, kas keliauja, puikiai žino, kad netikėtumai (ir nebūtinai malonūs) tyko bet kur. Neišvengė jų ir Jevgenijus su Vygantu.
„Galvojome, kad vos pradėjus kelionę teks ją baigti, nes dėl prastų oro sąlygų užvažiavome ant kelyje besimėčiusios padangos, kuri mūsų automobilį kelioms sekundėms padarė nevaldomą. Galėjome tiesiog sudaužyti automobilį ir vykti atgal į Kauną. Tačiau mums pavyko saugiai sustoti.
Vėliau turėjome problemų ir su teisėsauga – gavome baudą už neleistiną automobilio pastatymą. Austrijoje teko patirti ir kas yra pareigūnų krata.
Neišsigandome ir net tai nufilmavome, kas iš tiesų galėjo sukelti dar didesnių problemų. Vis dėlto rizikuoti buvo verta dėl puikaus prisiminimo“, – pasakojo Jevgenijus.
Visais kelionių įspūdžiais vaikinai dalinasi internetinėje „Tobulėjimo klubo“ svetainėje. Pasak Jevgenijaus, palikti nufilmuotus kadrus, kaip jie atlieka užduotis ar patiria nuotykių, vien asmeniniam archyvui nesinorėjo.
„Norime kitus žmones paskatinti keliauti bei pasidalinti savo įspūdžiais, kadangi kelionė – tai didelis iššūkis.
Mūsų iššūkis buvo – aplankyti daug šalių per trumpą laiką ir daryti tai, ko mes dažniausiai nedarome.
Prisimenu, kaip Vygantas ir aš bandėme dainuoti viešoje vietoje. Pradžioje buvo nejauku, nes kavinėje buvo daug žmonių.
Tačiau mes įveikėme savo baimes ir tai padarėme. Vėliau džiaugėmės: buvo linksma ir jautėmės nugalėję vidinį demoną“, – pasakojo pašnekovas.
Viena labiausiai įsiminusių užduočių, kurias sugalvojo kelionės metu, buvo Austrijoje.
„Tuomet įrašinėjome video apie Lietuvos nepriklausomybę, kalbinome užsieniečius ir prašėme pasakyti lietuviškai „Aš myliu Lietuvą“. Tai mums puikiai pavyko: žmonės užsienyje buvo labai draugiški ir su džiaugsmu sutiko prisipažinti meilę Lietuvai“, – pasakojo Jevgenijus.
Paaiškėjo, kad Šveicarijoje yra labai riboti interneto ištekliai, nors daug kur naršyti internetą galima, tačiau įkelti video į „YouTube“, neįmanoma. Kelias valandas ieškojome kavinės, kur veiktų normalus interneto ryšys.
Tiesa, norėdamas šiuo „sveikinimu“ pasidalinti su draugais Vasario 16-ąją, jis susidūrė su netikėtais trukdžiais.
„Tuo metu jau buvo Šveicarijoje, aš skubėjau sutvarkyti visą medžiagą, kad galėčiau pasidalinti ja Vasario 16-osios proga.
Tačiau paaiškėjo, kad Šveicarijoje yra labai riboti interneto ištekliai, nors daug kur naršyti internetą galima, tačiau įkelti video į „YouTube“, neįmanoma. Kelias valandas ieškojome kavinės, kur veiktų normalus interneto ryšys.
O kai ją radome, susidūrėme su nauja problema – Šveicarijoje visiškai kitokia elektros lizdo jungtis nei Europoje. Šito su Vygantu net nebuvome numatę. Adapteris tokiam lizdui kainavo apie 40 Eur – pirkti tam vienam kartui – per brangu, o niekas neturėjo paskolinti“, – prisiminė pašnekovas.
Tačiau didžiulis noras būtent tą dieną paleisti šventinį video vaikinams neleido ramiai sėdėti: jie sėdo į mašiną ir per visą Šveicariją važiavo iki Milano, kur galiausiai įkėlė nufilmuotą ir sumontuotą video medžiagą į „YouTube“.
Kelionėse įgyta patirtis padeda siekti tikslų
Prieš kelionę į Monaką Jevgenijus vienas automobiliu važinėjosi po Europą. Noras taip pakeliauti jam kilo spontaniškai – kadangi neturėjo jokių įsipareigojimų, sėdo į automobilį ir iškeliavo.
„Pasidaviau likimui“, – šios kelionės, kurios metu įveikė 3 000 km, maršrutą apibūdino vaikinas, pridūręs, jog visuomet pasitiki savo intuicija, kuri veda geriau nei moderniausia navigacija.
Pasak jo, kelionės yra viena geriausių progų pažinti save. Be to, jos leidžia tobulėti, išmokti nebijoti klysti ir atsakyti į klausimus.
„Keliavimas – tai tam tikra prasme užkrečiamas virusas ir, taip, mes planuojame keliauti dar toliau, nei buvome šį kartą. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, bet pripažįstu, kad užsidegimas keliauti niekad nebuvo toks stiprus kaip dabar. Užsiminsiu, kad dabar norėtume keliauti ne po vieną ar dviese, o galbūt keliais ekipažais su visa savo komanda“, – sakė „Tobulėjimo klubo“ steigėjas.
Pamokas, išmoktas kelionėje, jis sako puikiai pritaikantis kasdieniame gyvenime.
„Kas yra kelionė? Žmonės įprastai atsakytų, kad tai važiavimas nuo taško A iki taško B. Važiuodami keliu, mes neatsigręžiame atgal. Gyvenimas – kaip kelionė keliu: joje yra ilgalaikiai ir trumpalaikiai sustojimai.
Ilgalaikis būtų nuvažiuoti į tolimą šalį su automobiliu. Reikia sėsti į mašiną ir ilgai bei kantriai važiuoti iki tos šalies, galbūt netgi keletą dienų. Taip pat ir gyvenime: yra didelis tikslas. Nustatydami milžinišką tikslą, siekiame jį pasiekti. Turime eiti ir eiti link jo, tol kol tai virs rezultatu.
Kiekvienas keliautojas mato pasaulį savaip. Netgi žvalgydamiesi po tą patį miestą, vienas pastebės gražią architektūrą, kitas gamtą ir ežerus. Bet svarbiausia, kad kelionės – tai patirtis. Pinigai ateina ir išeina. Daiktai lūžta, keičiasi.
Nuperkant naujus rūbus, po kai kurio laiko jie nusidėvi. O, kas lieka, tai tik tavo įgautos žinios, nuotykiai ir istorijos. Kiekviena minutė – tai neįkainojama patirtis ar įspūdžiai. Tai tavo prisiminimai visam gyvenimui, kuriuos galėsi pasakoti ne vieną kartą“, – kalbėjo Jevgenijus.
