Pamarys (Pomorze) – taip lenkai vadina Baltijos pakrantėje išsidėsčiusį Pamario regioną, nusidriekusį tarp Gdansko ir Ščecino miestų. Šis regionas lietuvio akiai gali pasirodyti pažįstamas, juk kur beužmestum akį, visur pamatysi smėlio paplūdimius, žaliuojančius pušynus, krykštaujančias žuvėdras. Tačiau dar čia gausu visus metus veikiančių gydyklų, mineralinio vandens šaltinių, senovės pilių ir istorinių paminklų, vandens pramogų parkų ir aktyvaus poilsio zonų.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Pamarys – taip lenkai vadina Baltijos pakrantėje išsidėsčiusį regioną, nusidriekusį tarp Gdansko ir Ščecino miestų |
Tarp lenkų ir užsienio poilsiautojų populiarus Kolobžegas, kuriame nuo XVII a. eksploatuojami gydomojo mineralinio vandens šaltiniai. Lenkijos Baltijos pajūryje turistų laukia keletas žinomų kurortų: Miendzyzdrojė, Ustronė, Mielnas, senoviniai miestai ir miesteliai – Šcecinas, Gdanskas, Sopotas, Pamario Kamenis bei maži žavūs žvejų kaimeliai.
Helio pusiasalis
Gdansko įlankoje esantis Helio pusiasalis į Baltijos jūrą nutįsęs apie 35 km. Ilgo ir siauro pusiasalio plotis svyruoja nuo vos 100 m iki 3 km. Prieš kelis šimtus metų šioje vietoje driekėsi keliolikos nedidelių salų grupė, kuri ilgainiui susijungė ir tapo vaizdingu pusiasaliu, pamėgtu poilsiautojų, o ypač burlenčių sporto mėgėjų. Helio pusiasalyje yra išlikę žvejų gyvenviečių.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Pamarys – taip lenkai vadina Baltijos pakrantėje išsidėsčiusį regioną, nusidriekusį tarp Gdansko ir Ščecino miestų |
Siaurą neriją iš abiejų pusių skalauja vanduo, todėl čia vyrauja du mikroklimatai: šiaurinėje dalyje nuolat pučia stiprus vėjas. Ją labiau mėgsta banglentininkai, kurie čia suvažiuoja iš visos Europos. Tuo metu pietinėje pusiasalio dalyje plytinčioje kopų ir miškų apsuptoje įlankoje paprastai ramu ir šilta. Čia lankosi paplūdimio poilsį mėgstantys turistai.
Puckas
Netoli Trimiesčio, į šiaurę nuo Gdynės, įsikūręs nedidelis miestas Puckas. Jo vardu pavadinta ir greta esanti įlanka, kurią nuo Baltijos jūros atskiria vaizdingasis Helio pusiasalis. Uostas ir prekyvietė šioje vietoje žinomi jau nuo VII a., o XIV a. Puckui suteiktos miesto teisės. Dabar čia rengiamos regatos bei burlenčių čempionatai.
Sopotas
 |
| Wikimedia.org nuotr./Pamarys – taip lenkai vadina Baltijos pakrantėje išsidėsčiusį regioną, nusidriekusį tarp Gdansko ir Ščecino miestų |
Sopotas, kartu su jį supančiais Gdansku ir Gdyne, sudaro vadinamąjį Trimiestį (Trojmiasto), kuriame gyvena per 1 mln. gyventojų. Sopotas – tai populiarus Lenkijos pajūrio kurortas, garsus aktyviu naktiniu gyvenimu ir triukšmingumu kiek primenantis mūsų Palangą. Tačiau lenkai šį XVII a. įkurtą kurortą mėgsta lyginti ne su lietuvišku pajūriu, o su šiaurės Monte Karlu. Teigiama, kad medinis 515 m ilgio Sopoto tiltas į jūrą yra ilgiausias Europoje, jam jau pusantro šimto metų. Beje, šis tiltas mokamas. Juo pasivaikščioti kainuoja 6 zlotus (apie 5 litus). Važiuodami iš Gdansko link Sopoto užsukite į Oliva (Oliwa), garsėjančią Katedros vargonais. Įspūdį padarys ne tik vargonai. Akmeninės katedros ilgis – daugiau nei 100 metrų. Cistersų vienuolynas Olivoje buvo įkurtas XII a.
Gdanskas
 |
| Wikimedia.org nuotr./Pajūrys – taip lenkai vadina Baltijos pakrantėje išsidėsčiusį regioną, nusidriekusį tarp Gdansko ir Ščecino miestų |
Miestas stebina dailiais gotikos ir renesanso stiliaus pastatais bei įspūdingo dydžio Katedra, kurioje telpa apie 25 000 žmonių, o senąjį uostą tebesaugo istorinis Uosto kranas, tapęs miesto simboliu. Kelis šimtus metų skaičiuojančiame Gdansko senamiestyje verda naktinis gyvenimas, pagrindinėse senamiesčio gatvėse įsikūrusios kavinės veikia iki gilios nakties, o iki paryčių kviečia naktiniai klubai bei striptizo barai. Savaitgaliais miestas dūsta nuo turistų, kurių mėgstamiausia pasivaikščiojimų vieta – Motlavos upės krantinė, tiesiog nusėta restoranais. Miesto paplūdimiai yra Stogi ir Brzezno. Šie paplūdimiai yra stebimi gelbėtojų, be to, juose netrūksta pramogų – įrengtos vandens čiuožyklos, yra paplūdimio tinklinio aikštelės. Brzezno įžymybė yra jūros tiltas, į jūrą nusidriekęs apie 130 m. Nuo Brzezno iki kito populiaraus paplūdimio Jelitkowo nutiesta pajūrio dviračių trasa.
Aistmarių nerija
Į rytus nuo Gdansko susiformavusi vaizdinga Vyslos, ilgiausios Lenkijos upės, delta, kuri garsi itin derlingomis žemėmis, išraižytomis daugybės kanalų ir upės atšakų. Aistmarių nerija skiria Vyslos lagūną, dar vadinamą Aistmarėmis, nuo Baltijos jūros, arba, tiksliau, Gdansko įlankos. Dalis 65 km nusidriekusios nerijos priklauso Kaliningrado sričiai. Krynica Morska yra didžiausias šioje nerijoje įsikūręs kurortas, viliojantis smėlio paplūdimiais ir apsuptas miškų juosta. Netoliese, Štutovo vietovėje, Antrojo pasaulinio karo metu veikė viena baisiausių nacistinių koncentracijos stovyklų, Štuthofas. Dabar buvusios „mirties stovyklos“ vietoje įrengta sukrečianti ekspozicija, liudijanti apie masines žudynes ir nežmoniškas gyvenimo sąlygas.
Sobieszewo sala
Dar vienas, vos už 15 km nuo Gdansko centro, esantis paplūdimys yra Sobieszewo salos pakrantėje. Tiesa, šią salą sukūrė ne gamta, o žmonės, nukreipę dalį Vyslos upės, suformavusios šioje vietovėje deltą, srovės. Sala garsėja smėlio paplūdimiais (čia besidriekiantis 11 km ilgio paplūdimys yra ilgiausias Gdansko paplūdimys), kopomis, pušynais, taip pat paukščių įvairove – čia priskaičiuojama per 300 rūšių paukščių.
Gdynia
 |
| Wikimedia.org nuotr./Pamarys – taip lenkai vadina Baltijos pakrantėje išsidėsčiusį regioną, nusidriekusį tarp Gdansko ir Ščecino miestų |
Miestas buvo įkurtas tik tarpukariu ir labiausiai yra žinomas dėl čia esančių laivų statyklų, sparčiai besiplečiančio uosto. Bene didžiausia Gdynios įžymybė yra Dar Pomorza fregata, t.y. laivas-muziejus. Šis burlaivis buvo pastatytas 1909 m. Gdynioje taip pat verta aplankyti Jūrų muziejų-akvariumą. Miesto paplūdimiai nėra įspūdingi, tačiau galima pasivaikščioti ilga krantine, kurioje įrengtas takas dviračiais bei riedutininkams. Aktyvaus poilsio mėgėjai dviračių taku iš Gdynios gali pasiekti Gdanską.
Nacionaliniai parkai
Lenkijos pajūryje galima aplankyti ir du nacionalinius parkus. Volynės nacionalinis parkas plyti didžiausioje Lenkijos saloje –Volynėje. Jame yra saugoma įstabi skardžių pakrantė ir jūriniai ereliai. Slovinskio (len. Słowiński Park Narodowy) nacionaliniame parke, įtrauktame į UNESCO biosferos rezervatų sąrašą, plyti didžiausios Vidurio Europoje slenkančios kopos, kurių aukščiausia siekia 40 m. Teigiama, jog aktyviausios kopos pajuda po 10 m per metus ir yra didžiausios smėlio kopos Europoje. Šias „judančias“ ir savo formą nuolatos keičiančias kopas iš vienos pusės skalauja Baltijos jūros, iš kitos – Lebsko ežero bangos.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Pamarys – taip lenkai vadina Baltijos pakrantėje išsidėsčiusį regioną, nusidriekusį tarp Gdansko ir Ščecino miestų |
Visai netoli kopų yra senovinė Lebos gyvenvietė. Jos istorija siekia XIII a. Kadaise šiose žemėse gyveno slovinų gentis, kurios garbei ir pavadinta vėjų pustoma vietovė. Čia pat įsikūręs ir muziejus po atviru dangumi, supažindinantis su senųjų vietovės gyventojų buitimi. Tiesa, senoji Leba buvo įsikūrusi kitame Lebos upės krante, už kelių kilometrų nuo dabartinio kurorto, ne kartą sugriauta pajūrio audrų ir galiausia visiškai užpustyta smėlio. Nutiesus geležinkelį buvęs žvejų kaimelis ėmė plėtotis kaip pajūrio kurortas, kurį po Pirmojo pasaulinio karo itin pamėgo vokiečiai. Tačiau 1935 m. čia buvo įkurta karinė raketų bandymo stotis. Dabar Leba yra poilsiautojų pamėgtas kurortas, supamas įspūdingos gamtos. Atstatyta iš naujo gyvenvietė puikiai tinka kelionės smėlio takais pradžiai.
