Branduolinė energija ne visą laiką buvo iškart siejama su kontraversiškomis jėgainėmis ir viską naikinančiomis bombomis. Ankstyvosiose eksperimentų su branduoline energija stadijose tyrėjai norėjo išbandyti, kaip ją galima panaudoti industrinėms reikmėms, tokioms kaip kasyba.
Operacija buvo pavadinta „Plowshare“ („Noragu“) – akcentuojant, kad griaunanti energija gali būti panaudojama taikiems tikslams, ne tik ginklui. Sedano sprogimas turėjo parodyti, ar branduolinis užtaisas gali sukurti didelį kraterį, kurį tuomet galima panaudoti kalnakasybai ar kitoms pramonės šakoms.
Paaiškėjo, kad gali. Bet toks sprogimas turi itin nemalonių šalutinių poveikių.
1962 m. Nevados dykumoje 180 m. gylyje buvo susprogdinta 104 kilotonų bomba. Oficialūs duomenys skelbia, kad buvo išsprogdinta daugiau nei 12 mln. tonų žemių.
Tačiau sprogimo sukeltas radioaktyvių dulkių debesis pavėjui pasklido tiek, kad jis laikomas didžiausiu JAV istorijoje. Po tokio eksperimento suvokta, kad branduolinė kasyba nepasiteisins. Laimei, radiacija greitai išsisklaidė – po septynių mėnesių jau buvo saugu vaikščioti ir pačiame krateryje be specialių kostiumų.
Šiandien gigantiškas krateris vis dar dykumoje, ir kartą per mėnesį prie jo yra daromi oficialūs turai. Per metus šią vietą leidžiama aplankyti maždaug 10 tūkst. žmonių. Kraterį pamatyti galima tik per turus – jeigu keliautojai sugalvotų patys prisiartinti prie saugomos teritorijos, bemat sulauktų pareigūnų ir daug problemų.
Daugiau apie turus galite rasti čia.
