Anot gidės Dianos Jomantaitės-Jonaitienės, šiame naujai parengtame ture visi objektai yra susiję su žodžiu „marinistinis“, su Klaipėdos istorija bei jos eiga.
Kelionė po Klaipėdą pradedama ties pasukamuoju tilteliu, kur susitelkę net keletas su miesto gimimu bei jos istorija susijusių objektų. Vienas jų – Ryžių malūnas, žinomas nuo XVII-XVIII amžiaus. Pastate, kur šiuo metu veikia viešbutis, kadaise veikė ryžių malūnas, į kurį jie atkeliaudavo net iš Kinijos. Jau anuomet Klaipėda buvo žinomas uostas ir prekės miestą pasiekdavo iš atokiausių pasaulio vietų.
Čia pat ir už akies savo stilistika užkliūvantis Keltininko namelis. XIX amžiuje pastatytas klasicistinio stiliaus pastatas – per karus nukentėjęs, tačiau išlaikęs unikalius rūsius. Anuomet šiame namelyje buvo renkamas mokestis už naudojimąsi keltu.
Horizonte atsiveria ir elingas. Tarsi metalo krūva atrodantis statinys kadaise buvo klestinti laivų statykla, įkurta Pauliaus Lindenau.
Šioje miesto dalyje, piliavietėje, kadaise stovėjo ir Klaipėdos pilis. Mūryta, permūryta, pulta, ardyta, o galiausiai sugriauta. Istoriniuose šaltiniuose užfiksuotas ne vienas pilies puolimas, o viena legenda pasakoja, kaip kariai gynėsi sūrio galvomis. Turo metu gidė svečius nustebins vaišindama sūrio kąsneliais ir primindama apie Tilžę bei jos vardu pavadintą sūrį.
Anuomet stovėjusios Klaipėdos pilies žūtį išpranašavo vaiduoklis, simbolinė jo skulptūra įkurdinta šalia pasukamojo tiltelio. Pastarasis išskirtinis objektas uostamiestyje, manoma, vienintelis toks išlikęs visoje Europoje. Turistai su nuostaba stebi, kaip periodiškai šį tiltelį sukioja du vyrai, kuomet iš ir į Pilies uostelį plaukia jachtos.
Silkė ir vofeliai
Klajojant uostamiesčio gatvėmis ir klausantis istorijų apie čia stovėjusius sandėlius bei kas juose buvo sandėliuojama, svečiai, užsukę į vieną kavinių, kur anuomet prie inkaro formos stalo rinkdavosi kapitonai, galės paragauti silkės, vadintos Baltijos auksu.
XIX amžiuje, Klaipėdą ir Norvegijos miestą Stavangerį sujungė silkės. Istoriniai šaltiniai liudija, jog prie šios šalies krantų anuomet pasirodė milžiniški būriai silkių, jos statinėmis atkeliavo ir į Klaipėdą. Istorikai yra aptikę įspūdingų duomenų – 1859 metais, per vienerius metus, į uostamiestį buvo atplukdyta 50 tūkstančių statinių silkių.
Kokia gi Klaipėda be anuomet taip pamėgtų vaflių, vadintų vofeliais. Ne veltui senamiestyje viena gatvių pavadinta Kepėjų gatve. Vafliniai blynai buvo itin mėgiami, kepti specialiose vaflinėse patepus rūkytų lašinukų gabalėliu. Kai kurie Žemaitijos gyventojai iki šiol yra išlaikę senąsias vaflines, ant kurių vokiškai iškaldintas originalus receptas.
Saldžiamėgiai senosios Klaipėdos gyventojai anuomet skubėdavo į pirmąją mieste, Žaliąją vaistinę, įkurdintą dar 1677 metais. Čia, be vilko nagų ir kitų įmantriais pavadinimais pavadintų produktų, buvo galima įsigyti ir marcipanų. Karaliaučiaus marcipanai tuomet gaminti dedant mažiau cukraus, gardinant rožių vandeniu. Norintys išbandyti gamybos procesą patys, turo metu bus apdovanoti receptu. Anot gidės, Karaliaučiaus marcipanų internetu galima įsigyti ir dabar, o kaina – 63 eurai/kg.
Jūrinė gastronominė kelionė baigiama ties Klaipėdos simboliu „Meridianas“, kur svečiai gali paragauti itin jūriško gėrimo – grogo bei sužinoti, kaip atsirado ir iš ko gaminamas šis gėrimas.
Kuria naujus maršrutus
Anot Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorės Romenos Savickienės, toks turas vienam žmogui atsieis 19 eurų, minimali grupė – penki asmenys, maksimali – 25.
„Ir toliau nestovime vietoje, kuriame. Atsiras jūrinio paveldo individualus maršrutas, parengta visa medžiaga, kad svečiai patys galėtų vaikščioti po miestą ir susipažinti su jūrinio paveldo objektais. Ruošiame maršrutą „Saldžioji Klaipėda“. Nurodysime, miesto svečiams gerąsias ir skaniąsias vietas, kur skaniai išgerti kavos, paragauti Klaipėdos saldėsių. Tokie du individualūs maršrutai atsiras artimiausiu metu“, – sakė R.Savickienė.
Pagrindinis tokių maršrutų tikslas – sumažinti sezoniškumą, nors jis, pasak vadovės, kruizinių laivų dėka ir taip trumpėja. Kruiziniai laivai pastaraisiais metais mieste lankosi nuo balandžio iki spalio vidurio.
„Dėkingas ir klimatas. Kuo anksčiau šyla oras, tuo anksčiau sulaukiame svečių. Statistiškai turbūt esame vienintelis miestas Lietuvoje pagal apgyvendinimo įstaigų statistiką, kur perpus yra turistų iš Lietuvos ir užsienio. Visus maršrutus stengiamės orientuoti į abi grupes, vesti lietuvių ir anglų kalbomis. Stengiamės siūlyti įvairiausius produktus, žmonėms dabar reikia pojūčių – paragauti, pamatyti, pajusti, kai ką pasidaryti patiems“, – sakė R.Savickienė.
