Lietuvoje didžiausia bauhauzo stiliaus pastatų koncentracija besididžiuojantis Kaunas siekia savo archtiktūriniam paveldui tarptautinio pripažinimo ir UNESCO globos. Klaipėdoje ir jos apylinkėse skaičiuojama keli šimtai moderniosios architektūros pastatų, tačiau retas kuris iš jų įtrauktas į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą. Viename iš gražiausių bauhauzo stiliaus pastatų, Vytauto Didžiojo gimnazijoje, neseniai atliktas remontas ir suniokotos unikalaus interjero vertybės.
Savitas Klaipėdos bauhauzas
„Labai liūdna ir apmaudu, kad iki šiol Klaipėdoje trūksta platesnio požiūro į paveldą, kokiu gali pasigirti net kaimyninė Lenkija, sėkmingai išsaugojusi ir pritaikiusi senojo paveldo objektus turizmui. Bauhauzo architektūros stiliaus pastatai Klaipėdoje yra labai saviti, nes juos lėmė XX a. pr. politinės realijos, Vokietijos reglamentuoti statybų įstatymai, pavienių architektų kūryba. Tuometiniai architektai projektuodami statinius labai paisė miesto architektūrinio konteksto, gamtinių sąlygų“, – bauhauzo 100-mečiui skirtoje paskaitoje, surengtoje VDA Klaipėdos fakultete, pasakojo dr. doc. Arūnas Baublys.
Kaip pagrindinius bauhauzo architektūros bruožus lektorius išskyrė gelžbetoninį pastato karkasą, plačius fasadus, plokščius stogus, atvirus balkonus, fasadą horizontaliai suskaidančias, ilgas langų juostas, užapvalintus pastatų kampus su langais.
Bauhauzo stiliaus architektūra, anot A.Baublio, buvo ypač populiari statant gamyklas, fabrikus, administracinės ir visuomeninės paskirties pastatus. Tad jų interjeras pasižymi erdviais holais, koridoriais, aukštomis lubomis. Gyvenamuosiuose šio stiliaus namuose virtuvė būdavo būtinai atskirta nuo kitų patalpų.
Pasak lektoriaus, bauhauzo stiliaus pastatų fasadai, paprastai be jokių dekoro elementų, Klaipėdoje turi savitą papuošimą: tamsesnio atspalvio klinkerio plytų juostas virš įėjimo, tarp langų eilių.
Remontas sunaikino interjerą
Didžiausią įtaką Klaipėdos tarpukario architektūrai turėjo du architektai – Herbertas Reismanas (1895-1961 m.) ir Paulis Giesingas (1891-1961 m.).
Architektas H.Reismanas į Klaipėdą atvyko 1923 metais ir įsidarbino vietinėje statybos ir projektavimo firmoje „Nixdorf“. Tuo metu uostamiestis plėtėsi, augo gyventojų skaičius ir jaunasis architektas prisidėjo prie miesto plėtros.
H.Reismanas suprojektavo 140 statinių, tarp kurių Klaipėdos bauhauzo architektūros pavyzdžiais laikomas „Ryto“ spaustuvės kompleksas ir muilo fabriko „Žuvelė“ administracinis pastatas Šaulių gatvėje, Klaipėdos miesto elektrinė, Vytauto Didžiojo gimnazija.
„Vytauto Didžiojo gimnazija buvo projektuojama kaip lietuvybės centras Klaipėdoje. Įdomu, kad pastatas buvo skirtas ne tik mokymo tikslams, dar buvo suprojektuota pastogė, kurioje įrengti kambariai, naudoti vasarą poilsiautojams apgyvendinti. Viena iš bauhauzo stiliaus detalių – dvigubos į abi puses atidaromos durys. Liūdna, kad remontuojant mokyklą trejos dvigubos durys buvo pakeistos paprastomis, pigiomis durimis, kurios akivaizdžiai iškrenta iš bendro eksterjero konteksto. Mokykloje buvo suprojektuota 250 vietų salė, kurios interjero akcentai – ąžuolo parketas ir ąžuolinės plokštės ant sienų. Ąžuolinis parketas taip pat buvo ir koridoriuose. Laiptinėse bauhauzo išradimai buvo ąžuoliniai, užapvalinti ranktūriai ir metalo juostomis apkaustyti laiptai, kad lipantieji neslystų. Po mokyklos remonto šių funkcionalių detalių neliko...“, – apgailestavo A.Baublys.
Ryškiausi pastatai
Kitas garsus bauhauzo architektas P.Giesingas Klaipėdoje atsidūrė 1916 metais, o nuo 1926 m. dirbo vyriausiuoju miesto architektu ir vadovavo visoms uostamiesčio statyboms. P.Giesingas suprojektavo vieną svarbiausių, ekspresyviausių Klaipėdos tarpukario puošmenų – Taupomosios kasos pastatą, dabartinių Naujojo Sodo, Herkaus Manto ir Liepų gatvių sankryžoje bei pastatą kitoje Herkaus Manto gatvės pusėje.
Dažnas klaipėdietis galvoja, kad šis pastatas sovietinis, tačiau, pasak A.Baublio, šiame pastate veikė laikraščio „Memeler Dampfboot“ spaustuvė, tik pokariu jis buvo rekonstruotas ir „aplipdytas“ sovietine simbolika. Svarbūs P.Giesingo projektai – Simono Dacho mokyklos išplėtimas, naujas vaikų ligoninės korpusas, senoji Klaipėdos dramos teatro žiūrovų salė.
Nemažai visuomeninių ir ūkinių Klaipėdos tarpukario pastatų suprojektavo Kauno architektai ir inžinieriai Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Klaudijus Dušauskas-Duž, Romanas Steikūnas. Pastarasis 1933 metais suprojektavo Respublikinės Klaipėdos ligoninės kompleksą (S.Nėries g. 3).
Unikalius Klaipėdos bauhauzo bruožus: baltą pastatą, papuoštą raudonomis klinkerio plytomis, juosiančiomis portalus, langų eiles bei erkerį, turi ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos skyrius (Bokštų g. 6), Stasio Šimkaus konservatorija (S.Šimkaus gatvėje), Klaipėdos miesto prokuratūra (Vilties g.).
Bauhauzo architektūrai priskiriamas ir 1923 m. pastatytas Mejerhoferio laivininkystės bendrovės administracinis pastatas, pirmasis klaipėdietiškas „dangoraižis“, esantis Žvejų g. 2.
Unikaliame sode – naujos statybos
Greta pavienių vokiškojo modernizmo – bauhauzo stiliaus pastatų Klaipėdoje yra išlikusi vienintelė šalyje unikali bauhauzo stiliaus urbanistinė struktūra – visas gyvenamųjų namų kvartalas su vidiniu sodu išsidėstęs tarp I.Kanto ir Pievų Tako gatvių.
Būtent šiais metais miestas planavo šią istorinę, architektūrinę ir urbanistinę vertybę atkurti, tačiau kvartalo viduje pradėtos naujos statybos vietoje sovietmečiu pastatytų gamybinių dirbtuvių, kurios savo laiku buvo sėkmingai privatizuotos.
Šioms statyboms priešinasi istorinio kvartalo gyventojai, vyksta teismai.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška įsitikinęs, kad jokie teismai nepanaikins privačios nuosavybės, o ir naujos statybos, jo nuomone, bauhauzo sodo nesunaikins. „Tačiau kol vyksta teismai, esame įkaitai ir negalime net suformuoti sodo skypo“, – sakė pašnekovas, pridurdamas, jog dėl tokios situacijos unikali bauhauzo struktūra yra labiau mirusi nei gyva.
Trūksta dėmesio
Paveldosaugos skyriaus vedėjas, paklaustas apie bauhauzo stiliaus architektūros išsaugojimo problemas, dėstė abejones dėl būtinybės šio stiliaus pastatus saugoti ir paversti miestą rezervatu, tačiau sykiu stebėjosi žmonių nesupratingumu, jog verta išsaugoti tarpukario pastatų unikalumą.
„Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis 2011 metais buvo išleista knyga „Klaipėdos bauhauzas“, kuri puikiai pristato šio stiliaus architektūrą ir jos vertybes. Abejoju, jog Vytauto Didžiojo gimnazijos vadovybė nežinojo, kad naikina unikalaus interjero vertybes, tačiau formaliai žiūrint, šis pastatas nėra Kultūros paveldo registre, jam remontuoti leidimo nereikia ir saugoti ką nors nėra privaloma. Manau, kad šis precedentas verčia galvoti, jog daugiau bauhauzo pastatų vertėtų įtraukti į paveldosaugos sąrašą. Iki šiol jokių priemonių dėl moderniosios Klaipėdos architektūros apsaugos nebuvo“, – prisipažino V.Juška.
Bauhauzas (vok. Bauhaus) yra garsiausia modernios architektūros ir taikomosios dailės mokykla, kurią vokiečių architektas Valteris Gropiusas (Walter Gropius) 1919 m. įkūrė Veimare (Vokietijoje).
Bauhauzo 100 metų jubiliejaus proga Veimare atidarytas naujas muziejus. Architektė Heike Hanada bauhauzo gimtinėje specialiai jam suprojektavo monolitinį tūrį, kurio viduje pristatoma vienos garsiausių XX amžiaus pradžios architektūros ir dizaino mokyklų istorija bei įspūdinga 13 000 objektų kolekcija.
