Vilhelmas Paliukaitis. 34-erių Klaipėdos krašto advokatas, mėgęs kavą ir Mozartą. 1945-aisiais iš karo siaubiamo miesto bėgęs į Gdynę. Tokio migranto dosjė ir lagaminas atsitiktinai pateko į rankas. Advokato gyvenimas susiklostė tragiškai: jis, jo žmona ir šešiametė dukra žuvo laivo „Vilhelm Gustloff“ katastrofoje. Septynis kartus daugiau aukų nei po „Titaniko“ nelaimės pareikalavusi nelaimė vadinama visų laikų didžiausia laivo katastrofa. Žuvo apie 10 tūkst. keleivių, kurių trečdalis – vaikai. Visi jie – migrantai, bandę apsisaugoti nuo karo siaubo.
Malu senoviniame lagamine rastą kavą ir galvoju apie istorijos ratą.
„Migranto“ patyriminėje ekskursijoje visiems dalyviams tenka jaukintis naujus amplua: kareivinių Klaipėdoje statytojų, migrantų, ieškojusių čia sotesnės duonos, po karo likusių ir aplinkinių terorizuojamų vokiečių, tremtinių, vilko vaikų bei sovietmečiu atkurti miesto atvykusių darbininkų.
Visa ši istorija pasakojama per senųjų Klaipėdos kareivinių, kur dabar veikia universitetas, istoriją.
Per pirmąją „Migranto“ ekskursiją dalis dalyvių jautriai išgyveno pasakojimą ir neslėpė ašarų.
Ruošė metus
Interaktyvią garso, muzikos ir istorinio pasakojimo ekskursiją „Migrantas“, atveriančią senųjų kareivinių istoriją ir XX a. migracijų priežastis, Klaipėdos universiteto komanda ruošė metus.
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) mokslo darbuotojos dr. Raimondos Nabažaitės teigimu, renkantis istorinius siužetus buvo sunku įsivaizduoti, kaip pasikeis pasaulis ir kad projektas „Migrantas“ atrodys itin aktualus.
