Dažnas uostamiesčio Turgaus g. praeivis ties 20 numeriu pažymėtu namu, kieme, mato keistą, atidengtą lopą sienoje su kyšančiomis masyviomis, tamsiai rausvomis plytomis. Specialiai demonstruojamomis, nes tai – statybinė medžiaga, atkeliavusi iš pilies.
Tačiau įdomiausius egzempliorius galima rasti viename sklype Daržų g. 14, kuriame šimtmečius stovėjo ir 2019 m. nelegaliai nugriautas 1773 m. datuojamas paveldosauginis namas. Jo mūrams taip pat buvo panaudotos Mėmelburgo plytos, dalis kurių yra su įdomiausiais istorijos liudytojais: gyvūnų, žmogaus paliktais įspaudais.
Ne ką mažiau įstabi yra ir pačių plytų atsiradimo, jų evoliucijos epopėja, siekianti net 7 tūkst. m. pr. Kr. laikus.
Mūrams buvo panaudotos Mėmelburgo plytos, dalis kurių yra su įdomiausiais istorijos liudytojais: gyvūnų, žmogaus paliktais įspaudais.
Kas ta Rasytė, iš kurios Klaipėdą pasiekė plytos?
1253 m. pastatyta mūrinė Mėmelburgo pilis išgyveno daugybę savo istorinių etapų: buvo puolama, deginama, perstatoma, tobulinama, ardoma. Tai – buvusi Vokiečių ordino pasienio pilis, todėl jai teko svarbus vaidmuo XIV a. pabaigoje, kuomet ordinas klestėjo. Anot Klaipėdos universiteto (KU) akademiko, archeologo Vlado Žulkaus, buvo aktyviai ruošiamasi karui su Lietuva, todėl įsakyta perstatyti daugybę pilių.
Klaipėdos pilis pradėta stiprinti XV a. pr. Didysis ordino magistras įsakė Klaipėdos, Salau ir Ragainės pilių statyboms darbininkus siųsti iš Varmijos (dab. Lenkija), o nepaklususiems valstiečiams buvo įsakyta kapoti dešiniąsias rankas. Anot V.Žulkaus, tokiu būdu į Mėmelburgą pasiųsta 500 darbininkų.
Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad 1403 m. plytos į Klaipėdą buvo vežamos iš Kuršių nerijoje esančios Rasytės (dab. Rybačio, Rusijos Federacija), kurioje taip pat stovėjo XIV a. pastatyta mūrinė pilis bei buvo nemaža plytinė. Tais pačiais metais pagrindinės Vokiečių ordino Malborko pilies iždo knygoje rašoma, jog tūlas Markvartas Chassenas iš Karaliaučiaus pilies komtūro gavo 46,5 markės plytų kroviniui iš Rasytės pristatyti. Iš viso į Klaipėdą tuo metu iš minėtos Kuršių nerijos plytinės atgabenta 443 tūkst. plytų.
Tad dalis Mėmelburgo pilies plytų XV a. keliavo sausuma per Kuršių neriją, o gal ir plukdant jas mariomis iki Klaipėdos per 70 km atstumą.
Dar vieną didelio masto rekonstrukciją pilis išgyveno XVII a. pr., kuomet buvo ruošiamasi Švedijos invazijai. Mėmelburgas tapo tikra tvirtove, bastionine pilimi, kuriai pavyko atremti švedų antpuolius.
Kitas istorinis etapas – vadinamasis Septynerių metų karas (1756–1763 m.), kuris Klaipėdos piliai buvo nesėkmingas: rusų kariuomenė ją 1757 m. užėmė, o miestą paliko tik 1762 m. Po šio karo Mėmelburgo pilis prarado savo strateginę reikšmę, o tai lėmė ir pačios pilies nykimą.
Griovė statyboms
Klaipėdos pilies plytos pradėtos pardavinėti nuo 1770 m. Jos išoriniai įtvirtinimai – naikinti.
KU istorikas, prof. Vasilijus Safronovas pažymi, jog 1783 m. Prūsijos karalius Friedrichas II davė utilitarinį toną, leisdamas visus senus ir apleistus Klaipėdos tvirtovės pastatus bei įrenginius parduoti aukcione.
„Miestiečiai be didesnių sentimentų prisidėjo prie pilies likvidavimo ir jos konstrukcijų pakartotinio pritaikymo savosioms statyboms“, – 2019 m. publikuotame straipsnyje „Klaipėdos piliavietės reikšmių kaita XIX-XX šimtmečiais ir jos įpaveldinimas“ rašė istorikas.
Pateikiama ir Friedricho Ch. L. E. von Zieteno 1807 m. dienoraščio citata:
„Pastatai buvo išstatomi aukcionuose. Pirklys iš miesto juos nupirko už kelis tūkstančius talerių, leido juos nugriauti, iš to pasistatė sau gražų namą mieste, o likusias dalis pardavė kaip statybines medžiagas. Kadangi pastarosios kainuoja brangiai, jis tapo turtingu žmogumi. Dar ir dabar esama žmonių, kurie griauna vidinius, mažiausiai 6 pėdų (apie 1,88 m) storio mūro pylimus“, – rašė amžininkas.
Didžiojo bokšto, kurį planuoja atstatyti Klaipėdos miesto savivaldybė, liekanos išvalytos 1843 m. Po 1872 m. nugriuvo paskutinis pilies bokštas.
„Dar šiokią tokią gynybinę reikšmę turėję tvirtovės įrengimai galutinai sunaikinti po 1888 m.“, – savo knygoje „Viduramžių Klaipėda. Miestas ir pilis. Archeologija ir istorija“ (Vilnius. 2002 m.) rašė V.Žulkus.
Tokiu būdu daugybė (tarp jų – galbūt ir pagamintų Rasytėje) Mėmelburgo plytų iš piliavietės nukeliavo į Klaipėdos senamiestį bei buvo panaudotos jo namų statyboms.
