Mažytis incidentas
Skrydis iš Amsterdamo į Pietų Korėjos sostinę trunka šiek tiek daugiau nei 10 valandų. Jis vykdomas plataus fiuzeliažo orlaiviu „Boeing 777-200ER“. Tai – gana didelis lėktuvas, kuriame yra aštuoni tualetai. Tiesa, tame vasario 10 dienos skrydyje vienu iš jų keleiviai negalėjo naudotis, nes jis buvo rezervuotas tik įgulai.
Įprastai įgulos nariai naudojasi tais pačiais tualetais kaip ir keleiviai. O kodėl turėtų būti kitaip? Skrydžių palydovai turi užtikrinti, kad kiekvienas tualetas būtų švarus ir veikiantis, todėl kartas nuo karto jie yra tikrinami. Taigi, jei jau reikia apžiūrėti tualetą, galima juo ir pasinaudoti.
Tačiau šiuo metu skrydžiuose į Aziją vienas tualetas dažnai yra rezervuojamas skrydžių palydovams. Taip bandoma sumažinti tikimybę, kad oro linijų darbuotojai užsikrės baimę keliančiu koronavirusu. Mintis, žinoma, gera, bet kaip tai įgyvendinti praktiškai?
KLM naudoja paprastą lapelį su užrašu, kuriame paaiškinama, kad siekiant sumažinti epidemijos plitimo riziką vienas tualetas yra rezervuotas tik įgulos nariams. Ir štai kur įvyko incidentas – tame nelaimingame skrydyje į Seulą šis raštelis buvo parašytas tik korėjiečių kalba.
Atsiprašykite, mes įsižeidėme
Lėktuve buvo 277 keleiviai, ir tik 135 iš jų buvo korėjiečiai. Taigi raštelį suprato tikrai ne visi. Bet kaip manote, kas pasijuto įžeisti – tie, kurie galėjo perskaityti mandagų raštelį, ar tie, kurie jo nesuprato? Žinoma, kad tie, kurie moka korėjietiškai.
Problema ta, kad raštelį perskaitę korėjiečiai jį suprato ne taip. Jie pamanė, kad tualetu negali naudotis tik jie – juk tas ženklas akivaizdžiai neskirtas olandams. Kita vertus, net jei tualetas rezervuotas tik įgulos nariams, kodėl raštelis surašytas korėjietiškai – negi tik korėjiečiai gali platinti virusą?
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad dauguma keleivių šiam popieriaus lapui nebūtų skyrę nė 5 sekundžių savo minčių. Įsižeidusių buvo mažuma, ir jie apie problemą (įsižeidimą, ne raštelį) greitai informavo įgulą, kuri pakeitė raštelį daugiakalbiu. Jis vis tiek buvo surašytas ranka.
Ir prasidėjo. Raštelio nuotraukos išplito socialiniuose tinkluose, korėjiečiai ėmė dalintis šūkiu „boikotuokime KLM“, Nyderlandų oro linijos buvo apkaltintos rasizmu ir diskriminacija, apie šį incidentą rašė Pietų Korėjos laikraščiai.
Atsiprašymas
Ir viskas – čia istorija galėjo ir pasibaigti. Akivaizdu, kad KLM nesistengė diskriminuoti savo keleivių iš Pietų Korėjos, o tikslai buvo visiškai teigiami – juk oro linijos tenori apsaugoti savo darbuotojus ir neprisidėti prie pavojingo viruso plitimo pasaulyje.
Pirmoji atsiprašė Joanne Doornewaard, Nyderlandų ambasadorė Seule. Ji savo gailestį dėl įvykusio incidento išreiškė Pietų Korėjos transporto ministrei Kim Hyun-mee. Tuomet Seule susirinko ir KLM atstovai, kurie surengė spaudos konferenciją, prieš kurią nusilenkė Pietų Korėjos žmonėms. Tuomet oro linijų vadovai paaiškino, kas nutiko, ir patikino, kad bet kokia neigiama potekstė buvo netyčinė. KLM yra Nyderlandų oro linijos. Kai buvo surastas žmogus, galintis parašyti raštelį korėjiečių kalba, jam nebuvo pasakyta, kad ta pati informacija turi būti pakartota ir angliškai, ir olandiškai. Vėliau apie tą raštelį niekas nepagalvojo, nes tai – smulkmena.
Tokio atsiprašymo turėtų pakakti, tiesa? Turbūt. Akivaizdu, kad KLM darbuotojai nemano, kad virusą platina tik korėjiečiai – tai būtų kvaila mintis. Ir įžeisti jų niekas nenorėjo, nes tai būtų ne tik negražu, bet ir kvaila. Tačiau istorija dar nesibaigė – dabar KLM vykdo vidinį tyrimą, kad išsiaiškintų, kas vyko prieš raštelio pakabinimą, ir kaip užkirsti kelią tokiems incidentams ateityje.
