Kairėje upės pusėje esančioje krantinėje veikia keletas kavinių (iki vasaros pabaigos jų bus dar daugiau). Upe plaukioja laivai, o dešinėje pakrantėje įrengti paplūdimiai, kuriuos mėgsta tiek vietiniai, tiek turistai.
Tačiau varšuviečiai nežada sustoti – jų planuose – keli baseinai upėje bei daug kitų turizmui patrauklių projektų, susijusių su upės renesansu.
„Ką Varšuva padarė su Vysla? Beveik prikėlė iš numirusių“, – visai rimtai pasakoja Varšuvos savivaldybės atstovė Kasia Matuszewska. Pasak jos, 2006 m. Vyslos pakrantės buvo gana pavojinga miesto vieta, kur net ir vietiniams buvo baisu užklysti. Abiejose upės pusėse vešėjo krūmynai ir retai šienaujama žolė, tad pasiekti vandenį niekam nekildavo noras.
2007 m. Vyslos projektams Varšuvoje skirta apie 50 mln. eurų. 2014–2020 m. – dar maždaug 47 mln. eurų
Viskas pradėjo keistis 2007 m., kada miesto valdžia nusprendė sugrąžinti krantinę gyventojams. Tuomet patvirtintas ilgalaikis finansavimas (2007–2014 m.). Visi pinigai numatyti projektams, padėsiantiems atgaivinti šią patrauklią, bet daug metų apleistą miesto vietą.
„Nuspręsta, kad kairė upės pusė, esanti Senamiesčio pusėje, bus sukultūrinta – čia veiks kavinės, restoranai, barai. O dešinė, t.y. Prahos rajonas, liks natūrali. Čia dabar yra paplūdimiai, vasaros kavinių, aktyvių pramogų. Tačiau iš esmės ten karaliauja gamta. Yra saugomų paukščių, augalų“, – pasakojo K.Matuszewska.
Tuo pat metu pradėta gaivinti ir apmirusi laivyba. Iki tol jos nebuvo galima vystyti, kadangi Vysla buvo nusekusi, be to, ir vanduo buvo nešvarus. Tad pirmiausia pagilinta upės vaga, tuomet pastatyti valymo įrenginiai ir Vysla pradėjo plaukioti pirmieji laivai. Šiuo metu per sezoną (gegužę–rugsėjį) Vysla plaukioja nuo kelių iki keliolikos skirtingų tipų laivų.
Nuo 2008 m. Vysla plaukia vandens tramvajus, kuris kursuoja keletą kartų per dieną iš vieno upės kranto į kitą.
Taip pat galima užsisakyti privatų ar grupinį pasiplaukiojimą atskiru laivu. Tokios pramogos kainos – maždaug nuo 4 Eur žmogui (jei jungiatės prie grupės 11 vietų laive). Jei norite privataus maždaug pusės valandos plaukiojimo Vysla, mokėsite daugiau – keliasdešimt eurų.
Šią pramogą išbandėme savo kailiu. 5 km upe nuo vieno iš paplūdimių iki Černiakovskio uosto vartų ir atgal plaukėme apie valandą. Tokia kelionė leidžia nuo vandens apžiūrėti dalį senamiesčio, raudonuojančiais stogais, paplūdimius, kurie šiltą vasaros popietę net darbo dienomis nėra tušti. Taip pat pasigrožėti ir keletu tiltų bei Varšuvos stadionu.
Nors Varšuva neturi priėjimo prie jūros, tačiau įdegti galima ir čia. Tam puikiausiai tiks vienas iš 7 oficialių (ir dar keletas neoficialių) mieste esančių paplūdimių. Visi jie – dešiniajame Vyslos krante, į kurį persikelti galima tramvajumi ar miesto autobusais, arba jau minėtu vandens tramvajumi.
Pasak Varšuvos savivaldybės darbuotojų, visi paplūdimiai yra pusiau natūralūs, t.y. smėlis juose daugiausia natūraliai čia esantis, tik kai kur papildytas atvežtiniu. Oficialiuose paplūdimiuose vasarą budi gelbėtojai. Taip pat Vysloje sezono metu patruliuoja ir tvarkos prižiūrėtojai, plaukiojantys kateriais.
Prie upės – ne tik kavinės, bet ir muziejai, meno galerijos
Po paplūdimių sutvarkymo ir laivybos atgaivinimo vyko tolesni darbai – 2009 m. buvo paskelbtas architektūrinis konkursas, siekiant nuspręsti, kokios kavinės ir kitos įstaigos galėtų įsikurti kairiajame Vyslos krante, kad jis taptų patrauklia pramogų ir laisvalaikio vieta tiek miestiečiams, tiek turistams.
Mąstydami ne apie vienus metus, bet ilgalaikę perspektyvą lenkai nusprendė, jog čia reikėtų įkurti ne tik kavines ir barus, bet ir meno erdves.
2010 m. šioje upės pusėje atidarytas turbūt vienas garsiausių šiuolaikinių muziejų Europoje – Mikalojaus Koperniko mokslo centras. Viename interaktyviausių pasaulyje mokslo muziejų mokslą pamilsta tiek vaikai, tiek suaugusieji.
Po metų netoli pakrantės įrengti grojantys ir šviečiantys fontanai, kuriuose kiekvieną vasaros savaitgalį vyksta specialūs pasirodymai – multimedijos šou. Kasmet parenkama vis nauja tema: pernai tai buvo Varšuvos simbolio – Undinėlės – istorijos interpretacijos. Šiemet varšuviečiams ir miesto svečiams primenama bazilisko legenda. Įdomu tai, kad ji – beveik identiška vilnietiškajai bazilisko legendai, pasakojančiai apie Vilniaus požemiuose gyvenusį ir, tikėtina, iki šiol tebeklaidžiojantį demoną, galintį nužudyti žvilgsniu.
„Fontanai yra be galo populiarūs. Mūsų duomenimis, pernai sezono metu savaitgalio pasirodymus stebėjo per milijoną žmonių“, – sakė Varšuvos savivaldybės rinkodaros biuro atstovė Katarzyna Stakun.
2012–2013 m. atidarytas Černiakovskio uostas, vandenlenčių parkas, pristatytos kitos vandens pramogos. 2015 m. lankytojus pakvietė pirmosios kavinės. Dauguma jų vasaros vakarais (ypač savaitgaliais) pilnos žmonių. Pabendrauti, pašokti ar atsigerti kokteilių su draugais gėrintis saulėlydžiu ir Vyslos pakrantėje mėgsta tiek vietiniai, tiek ir turistai.
2019–2020 m. Vysloje bus dar daugiau pramogų. Čia planuojama įrengti keletą plaukiojančių baseinų.
„Miestui svarbu, kad upe pradėtų plaukioti laivai. Kol kas jų nėra daug. Kas kita su renginiais, kurie vyksta prie upės. Į kiekvieną sutartį, kurią sudaro miestas su verslininkais, turinčiais krantinėje kavines, įrašyta: ne tik parduoti maistą, gėrimus, bet ir pasiūlyti savaitgaliais kultūrines programas. Prie upės atgaivinimo aktyviai prisideda ir įvairios visuomeninės organizacijos“, – pasakojo K.Stakun. Beje, vasaros sezono metu kavinės Vyslos krantinėje dirba 24 val. per parą.
2017-ieji Lenkijoje paskelbti Vyslos metais, tad tiek Varšuvoje, tiek kituose miestuose prie šios upės vyksta nemažai šiai progai skirtų renginių. Apie tuos, kurie vyks Varšuvoje, taip pat ir daugiau naujienų apie pramogas Lenkijos sostinėje galite rasti www.warsawtour.pl/en
Iš Lietuvos į Lenkijos sostinę Varšuvą šiuo metu galima nukeliauti ne tik nuosavu automobiliu, bet ir autobusu, lėktuvu ar traukiniu. Tiesa, skirtingai nei autobusu ar lėktuvu, tokia kelionė turės persėdimą Balstogėje (infografike nurodytas paties keliavimo traukiniu laikas, neįskaičiuojant persėdimo).
Kelionę į Varšuvą organizavo Lenkijos institutas. Straipsnio turiniui tai įtakos neturėjo.
