Amazonė nuo Andų kalnų daugiau nei 6,5 tūkst. km šniokščia per Pietų Ameriką ir įteka į Atlanto vandenyną. Prie upės gyvena mažiausiai 25 mln. žmonių Brazilijoje, Peru, Kolumbijoje. Jų gyvenimas bėga tiek milžiniškuose didmiesčiuose, tiek mažučiuose genčių kaimeliuose, bet visus vienija bent vienas dalykas. Jeigu jie nori patekti į kitą upės pusę, turi šokti į valtį ar keltą. Amazonės nekerta joks tiltas, tad upė kone dalija visą žemyną pusiau.
Išgirdus „Amazonės“ pavadinimą, tikriausiai prieš akis išnyra neįtikėtinai plačios upės vaizdas. Visgi didžiojoje savo dalyje Amazonė tikrai nėra tokia plati, kad per ją nebūtų galima pastatyti tilto. Bet... tik sausuoju periodu. Kai prasideda lietingasis sezonas, vandens lygis pakyla net 10 metrų. Per kelias savaites vietoj 5 km pločio vagos vanduo pradeda tekėti jau 50 km pločio srove.
Upės dugnas – minkštos nuosėdos, vyksta jų erozija. Be to, vandenyje pilna įvairiausių judančių dalykų, įskaitant ir plaukiojančias augmenijos salas, vadinamas matupás, kurių plotas siekia tūkstančius kvadratinių metrų. Tai lyg inžinieriaus košmaras.
Visgi pagrindinė priežastis, kodėl nėra tiltų yra visai paprasta – Amazonės baseine yra labai nedaug kelių, kuriuos galėtų jungti tiltas. Tankiame atogrąžų miške gyvenviečių už didžiųjų miestų ribų ne taip ir daug. O pati upė yra pagrindinis greitkelis tiems, kurie keliauja regione.
Amazonės baseine yra labai nedaug kelių, kuriuos galėtų jungti tiltas.
Reikia paminėti, kad Amazonės baseine yra vienas tiltas, bet jis nutiestas ne per pačią Amazonę, o didžiausią jos intaką – Rio Negro. Ilgus metus keltų susisiekimas tarp Manauso ir Irandubos buvo lėtas ir vis labiau apgultas. Persikelti taip pat atsieidavo nemažai – 30 JAV dolerių vienam žmogui. 2010 m. Brazilija pastatė daugiau nei 3 km tiltą, kuris palengvino susisiekimą.
