Nuošalūs viešbučiai
Vasaros poilsiautojų Alpėse mažiau nei žiemos turistų, todėl nakvynės kainos viešbučiuose ir svečių namuose krinta bent trečdaliu. Tikrai palankus metas pasivaikščioti kalnų takeliais. Ypač jauku apsistoti nuošaliose trobelėse, vos pora kilometrų nuo miestelių. Iškišus galvą pro langą užuodi Alpių žolynus, regi barzdotas eglių šakas, girdi, kaip mūkia karvės ir smaginasi spiečiai vabzdžių. Ore tvyro nenusakomas grynumo jausmas, akys pasiklysta gamtos žalumoje. Jokio pašalinio trukdžio, tobula darna. Aplink namus veši prieskonių daržai, restoranuose patiekalai gardinami Alpių žolelėmis. Saulės glostomuose šlaituose pati gamta augina vaistažolės, o austrai žino, kada šias gėrybes susirinkti.
„Rolls-Royce“ muziejus
Ekstravagantiškame trijų aukštų name, stovinčiame Dornbirno priemiestyje Gütle (penki kilometrai nuo centro) įkurdinta Didžiausia pasaulyje „Rolls-Royce“ kolekcija. Šiame name anksčiau veikė tekstilės fabrikas, o dabar 4 tūkst. kv. metrų plote rikiuojasi prabangūs žvilgantys automobiliai, originalios jų dalys ir aksesuarai, iškylų krepšiai, lagaminai, paveikslai. „Sėkmę lėmė šeimos palaikymas ir neblėstanti idėja“, - sako galantiškas žilaplaukis Franzas Vonier, dėl savo aistros senoviniams automobiliams ne kartą nukeliavęs į tolimus pasaulio kraštus ir per penkis dešimtmečius surinkęs šią kolekciją. Per penkis dešimtmečius jo kolekcija pasipildė daugiau nei tūkstančiu su „Rolls-Royce“ susijusių eksponatų. Muziejus įsikūręs netoli vaizdingų gamtos takų, ją gali aplankyti kiekvienas, keliaujantis pro šalį.
Jautienos kepsniai
Į Mažąją Valso žemę – vieną iš penkių Forarlbergo rajonų – keliu patekti galima tik iš Vokietijos. Norėdami čia atvažiuoti, austrai patys turi išvykti iš šalies ir, kirtę gabaliuką Vokietijos, grįžti į Austriją. Tai gurmanų mėgstamas kraštas, garsėjantis aromatingais jautienos kepsniais. Kalnuose girdėti skambantys varpeliai, iš krūmų nosis kiša ilgaplaukiai jaučiai ir karvės, kurių lemtis – atsidurti ant kepimo grotelių. Rinktinių jautienos kepsnių galima paragauti kone kiekviename Forarlbergo restorane.
Aromatingi sūriai
Kai iš arčiau susipažįsti su Alpių sūrių gamyba, supranti, kodėl jie taip vertinami pasaulyje. Forarlbergas garsėja keliomis dešimtimis sūrių rūšių. Kilmingiausia kategorija – Alpių sūris, pagamintas vasaros mėnesiais Alpių trobelėse. Tuomet karvės ganosi šlaituose virš 2000 m aukščio, nenulipdamos žemyn – ten žolė šviežiausia, švelniausia ir kvapniausia. Čia jos ir melžiamos, o sūris spaudžiamas vietoje. Alpių sūrio skonis intensyvėja jį brandinant. Pavasarį ir rudenį, kai kalnuose vėsiau, karvės ganosi žemiau, o žiemą nusikrausto į slėnius ir kaimelius. Toks ganymo būdas čia vadinamas trijų pakopų sistema. Jos dėka karvės beveik visus metus ėda šviežią žolę, todėl ir pienas toks gardus, ir sūriai.
Medinė architektūra
Forarlbergo ore tvyro medienos kvapas – ir ne tik todėl, kad dauguma namų dengti medžio trinkelėmis arba užplūdus naujosios architektūros madai pastatyti iš vertikalių lentų – tas lentas pjausto lentpjūvės, trinkeles gamina fabrikai, kuriuos išvysi pakeliui, kur bevažiuosi. Medžio meistrai savo dirbtuvėse ir kiemuose drožia skulptūrėles, interjero detales. Nėra ir jokio dirbtinumo – namai nedažomi cheminiais dažais. Medį tereikia impregnuoti, o saulė ir vėjas metams bėgant nudažo sienas natūraliai. Taip ir sveikiau, ir namas darniau įsilieja į kraštovaizdį. Pagrindinė regiono mediena – sidabrinės eglės, kurių Alpių šlaituose apstu. Namai tarpusavyje panašūs ir darniai susilieja su kraštovaizdžiu.
Giliausias tarpeklis
Už Forarlberge žiojintį Breitachklamm tarpeklį gilesnio nėra visoje Vidurio Europoje. Čia Braitacho upė šniokščia ir platėja, posūkiuose stebindama vis gražesniais vaizdais. Artėjant prie tarpeklio, uolos abiejose jos pusėse ima stiebtis ir statėti, kol suspaudžia upę iš šonų, ir krantu žingsniuoti nebėra vietos. Geležiniai laiptai veda aukštyn šlaitu, kuriuo nutiestas kabantis kelias. Šis tarpeklis atsirado po ledynmečio, per pastaruosius 10 tūkst. metų. Ledynai tirpdami išgraužė minkštas uolienas, o ko nepajėgė pajudinti, pramušė susiformavusios upės srovė. Jai teko išgremžti 150 m gylio vagą per 2,5 km pločio sieną. Lygiai tokio ilgio takas šiandien veda per tarpeklį. Vienas jo galas yra Vokietijoje, o kitas – Austrijoje. Jei eisite žemyn tarpekliu, pateksite iš Austrijos į Vokietiją, jeigu kilsite į viršų – iš Vokietijos į Austriją.
Gamtos takai
Du trečdaliai Forarlbergo žemės pakilę virš 1000 m, o aukščiausias Buino kalnas siekia 3312 m aukštį. Liepą po sniegu dar šniokščia upeliai, kojos čiuožia nuo kalnų pasibėgiodamos. Vasarą daug Alpių miestelių ištuštėja. Galima keliauti po kalnus šimtais sužymėtų maršrutų, nuo kelių valandų iki daugiau nei mėnesio trukmės. Vien Lecho apylinkėse daugiau nei 350 gerai sužymėtų gamtos takų veda šlaitais, į viršūnes, pro ganyklas, miškus, upelius ir krioklius, krištolinius kalnų ežerus. Karvės prie takų rupšnoja žolę, o aukščiau galima išvysti ant uolų šokinėjančių kalnų ožkų ir ožių ilgais ragais. Žalias ir saulėtas kraštovaizdis svaigina, kraujas greičiau teka gyslomis.
Pasakų namelis
Vaizdingas trijų dienų maršrutas veda mitologiniu taku, kurį austrai vadina Žaliuoju žiedu. Lecho turizmo informacijos centre už 100 eurų užstatą galima pasiskolinti raktą nuo šiame take 2350 m aukštyje stovinčios trobelės, pritvirtintos kalno viršūnėje įtemptais lynais. Bivouac vadinamame namelyje telpa keturi siauri gultai ir staliukas. Visose pusėse langai, kad sėdint, gulint ar piknikaujant būtų galima grožėtis saulėtekiu, saulėlydžiu ir visose pusėse spalvas keičiančiais kalnais. Nakvynė Bivouac namelyje kainuoja 20 eurų, o likęs užstatas grąžinus raktą atiduodamas.
Švilpikų draugija
Niekad nežinai, kur sutiksi draugų. Alpių šlaituose geltonuoja pienės, prieš saulę šildosi violetiniai varpeliai, iš urvų tai čia, tai ten nosis kaišioja alpiniai švilpikai. Pirmąkart tolumoje išvydę švilpiką, palaikėme jį dideliu grybu. Susidomėję praeiviais, šie gyvūnai iš slėptuvių išlenda visu ūgiu, švilpteli kaimynams perspėjimą, ir, vos pakrutėjus stebimam objektui, staigiai neria po žeme. Išgirdę signalą, išlenda apsižvalgyti kiti, švilpteli atsakymą, ir taip pat pasislepia. Per tą laiką pirmieji jau spėja išlįsti ir sušvilpti antrąsyk. Taip istorija kartojasi vėl ir vėl, o žvilgsniai tokie draugiški, kad atrodo tuoj pribėgs ir labas pasakys.
Rufikopf fosilijos
Iš Lecho pakilus keltuvu į 2350 m aukščio Rüfikopf kalną, prieš akis atsiveria buvęs jūros dugnas. Prieš milijonus metų čia nebuvo kalnų, o tikrai telkšojo vanduo. Jame gyveno moliuskai ir primityvūs, į aštuonkojus panašūs gyviai. Takas, kuriame užkoduota visa geologijos istorija, veda aukštyn ir žemyn, pastabiam keliautojui atverdamas žemės istoriją. Akmenyse slypi įspūdingo dydžio fosilijų, tik reikia žinoti, kur jų ieškoti. Prie įdomiausių geologinių eksponatų yra Geoweg logotipas su sraigės kriaukle ir numeriu, o eksponatų aprašymus galima rasti lankstinuke.
Gipso duobės
Forarlberge šokdamas į kalnų keltuvą nė nenumanai, ką pamatysi viršuje – Alpės pilnos staigmenų. Prieš 220 mln metų čia buvo labai karšta (nes ekvatorius buvo netoli). Jūros pakrantėje tyvuliavo seklios, potvynių užpilamos lagūnos, kurių vanduo garavo, o nuosėdų sluoksniui augant, formavosi gipsas. Šis regionas daugelį metų su tektonine plokšte judėjo į šiaurę, kol susidūrė su Europos tektonine plokšte ir iškilo. Taip lagūnų dugno nuosėdos atsidūrė Alpių viršūnėse.
Gipsui tirpstant susidarė duobės, kurių kiekvienoje susiformavo savitas mikroklimatas augalams. Šioje unikalioje Europos geologinėje vietovėje yra daugiau kaip 1000 smegduobių. Didžiausia – 100 m skersmens ir 35 m gylio. Smegduobės formuojasi ir dabar – per metus viename kubiniame metre uolienos išplaunama trys kilogramai gipso. Vasarą prie takelių, išmindytų aplink gipso duobes, žydi dešimties rūšių orchidėjos.
Brėgencas
Bent dieną smagu praleisti ant Bodeno ežero kranto įsikūrusioje Forarlbergo sostinėje Brėgence. Brėgenco senamiestis Oberstadt garsėja romėnų paliktų pastatų fragmentais. V a. pr. Kr. Brėgence įsikūrė keltai, bet 15 m. pr. Kr. jų žemes užėmė Romos Imperija. Romėnai viešpatavo neilgai – jų miestas sugriautas dar 260 m. Nuo to laiko vietovė daug amžių dūlėjo apleista.
Brėgence liepos-rugpjūčio mėnesiais kasmet rengiami dideli festivaliai, kurių metu vandenyje plūduriuojančioje scenoje kas vakarą rodomos operos ir muzikiniai spektakliai garsių kūrinių motyvais, tokių kaip Dž. Verdžio operos „Aida“, „Traviata“, Dž. Pučinio „Bohema“ ir „Turandot“. Vien ši scena yra meno kūrinys, kasmet statoma iš naujo, o temą renka daugybė ekspertų. Festivalio metu trisdešimties tūkstančių gyventojų neturintis Brėgencas sulaukia kelių šimtų tūkstančių lankytojų.
Bodeno ežeras
Brėgenco prieplaukoje švartuojasi ir išplaukia keltai, ant jų denių aidi balsai, vandenyje klykauja žuvėdros, šnypščia gulbės, kreksi antys. Ežeras banguoja lyg jūra, kito jo krašto nematyti, tik artimiausi krantai ir Vokietijai priklausanti Lindau sala. 395 m. aukštyje tyvuliuojančiame 63 km ilgio ir 14 km pločio Bodeno ežere jachtų ir laivelių tiek, kad mirga akyse. Matyti ir nedidelių kruizinių laivų. Valandos trukmės kruizai plaukioja palei Brėgenco pakrantes, dviejų valandų – palei visų trijų šalių pakrantes. Keltais galima smagiai ir nebrangiai nuplaukti į Lindau salą arba nukeliauti į daugybę ežero pakrantės miestų.
Ką verta žinoti
- Lengviausia Forarlbergą pasiekti per Miuncheną. Į Miuncheną tiesiogiai iš Vilniaus skraido AirBaltic lėktuvai.
- Traukiniai iš Miuncheno į Obertsdorfą važiuoja keliskart per dieną.
- Iš Obertsdorfo į Forarlbergą važinėja miesto ir rajono autobusai.
- Magistralės Austrijoje mokamos. 10 dienų galiojantis lipdukas lengvajam automobiliui kainuoja mažiau nei 10 eurų.
- Turistų gyvenimą Forarlberge palengvina rajonų kortelės, kurias turint galima nemokamai naudotis tų rajonų autobusais ir keltuvais (Forarlbergą sudaro šeši rajonai). Tačiau jei įlipsite į kito rajono ar kitos šalies autobusą, teks pirkti bilietą. Apsistojusiems viešbutyje ar svečių namuose to rajono, kuriame yra viešbutis, kortelė duodama nemokamai arba reikia šiek tiek primokėti (priklauso nuo rajono). Į korteles įeina ir daugiau paslaugų bei įvairių nuolaidų – pvz. maudynės miestų baseinuose, šiltosiose versmėse. Po pasivaikščiojimų tikrai gera jose pamirkti.
