Nors pelės yra mėtomos jau beveik dešimtmetį, šiemet ši tema vėl susilaukė daug dėmesio. Vasarą tuometinė Kongreso narė respublikonė Marjorie Taylor Greene pareiškė, kad Guamas yra užsienio kraštas – toks kaip Kinija ar Rusija. Tai netiesa – nors Guamas yra neinkorporuota, savivaldą turinti JAV teritorija, bet joje gimę žmonės yra JAV piliečiai.
„Twitter“ tinkle Guamo tema buvo tapusi labai populiaria, ir į diskusiją įsijungė rašytojas ir tinklalaidininkas Edas Burmilla, priminęs peles.
„Džiaugiuosi, kad Guamas trendina, tai mano šansas jums pasakyti, kad Pentagonas per metus išleidžia 15 mln. JAV dolerių, kad naikintų netyčia čia paleistas rudąsias medžių gyvates – iš oro sala bombarduojama negyvomis pelėmis, prifarširuotomis „Tylenol“, kuris yra nuodingas gyvatėms“, – paskelbė jis.
Jo paminėta suma yra gerokai perdėta – „Newsweek“ išsiaiškino, kad per metus Pentagonas skiria apie 1 mln. dolerių masalo pristatymui ir dar 5,2 mln. dolerių visoms pastangoms sukontroliuoti gyvačių populiaciją.
Bet faktas lieka faktu – vaistais prikimštos pelės išties yra mėtomos. Kas čia vyksta? Tą teko viešai paaiškinti ir JAV Žemės ūkio departamentui.
Gyvatės į salą pateko netyčia
JAV Žemės ūkio departamentas sujungė jėgas su kariuomene, kad apsaugotų Guamo žmones. Didžiausias jų priešas gal gana keistas, todėl ir priemonės kovoje yra netradicinės. Kaip geriausia kovoti su gyvatėmis, dėl kurių kaltės salą užplūdo dar ir vorai? Į salą primėtyti vaistais prifarširuotų negyvų pelių.
Logika paprasta. Nuodingos pelės sumažins gyvačių populiaciją. Sumažėjus gyvačių skaičiui, padaugės paukščių, kurie yra pagrindinis gyvačių maistas. Kai bus daugiau paukščių, jie vėl galės naikinti vorus, kurie dėl sparnuočių populiacijos nepakankamumo yra užplūdę Guamą.
Iš karinių oro pajėgų Guame Anderseno bazės pakyla sraigtasparnis, kurio krovinys – negyvos pelės su paracetamoliu. Jos išmėtomos salos vietose, kur klesti rudosios medžių gyvatės. Jau ne vienerius metus vykdoma tokia operacija, siekiant sumažinti gyvačių populiaciją saloje.
Gyvatynas Guamo saloje ne tik gąsdina gyventojus, bet ir daro didelę žalą ekologijai bei ekonomikai.
Rudosios medžiuose gyvenančios gyvatės yra invazinė rūšis, kuri į salą netyčia buvo atvežta po Antrojo pasaulinio karo. Ją atskraidino tos pačios JAV karinės oro pajėgos, kurios dabar šių gyvių bando atsikratyti.
Užburtas ratas
Gyvatės čia greitai suklestėjo ir tapo pagrindiniu grobuonimi, kurio mėgiamiausias patiekalas – paukščiai. Grėsmė kilo net 10-iai iš 12-os čia gyvenančių paukščių rūšių. Dvi rūšis gyvatės jau išnaikino.
Greitai paaiškėjo, kad paukščiai ne tik čiulbėdavo ir džiugindavo akį, o atliko labai svarbų vaidmenį gamtoje – jie naikino saloje gyvenančius vorus. Sparnuočių skaičiui drastiškai mažėjant, vorų populiacija žaibiškai išaugo. Skaičiuojama, kad jų saloje yra kone 40 kartų daugiau nei panašiose vietovėse kituose žemės kampeliuose.
Ne tik gyventojai patys nenori gyventi su gausybe vorų ir gyvačių. Kaip parduoti salos, kaip patrauklios turistinės krypties, įvaizdį, kai čia šeimininkauja gyviai, kurie didelei daliai žmonių kelia siaubą? Turizmas prieš pandemiją buvo svarbiausių salos ekonomikos sričių.
Gyvačių įkandimas nėra nuodingas, ir paprastai jos vengia žmonių, tačiau keli milijonai jų sukelia kitas problemas – pavyzdžiui, nutraukia elektros laidus.
Pelės su parašiutais
Mokslininkai sugalvojo originalų būdą, kaip suvaldyti gyvačių populiacijos augimą. Paprasčiausias paracetamolis rudosioms medžių gyvatėms yra nuodai, todėl mokslininkai sumanė jo prileisti į negyvas peles ir jas sušerti ropliams.
Pelėms padaromi nedideli kartotiniai parašiutai, kad jos užsikabintų ant medžių šakų, kur grobio ir ieško gyvatės. Pirmą kartą tokia operacija įvykdyta 2012 m. Be to, reguliariai kartojama iki šiol.
JAV Žemės ūkio departamentas teigia suprantantis, kad tokia praktika kai kuriems gali kelti nerimą, tačiau pabrėžia, kad gyvačių daroma žala brangiai atsieina ir daro žalą žmonėms, ekonomikai ir aplinkai.
Anot departamento, vaistus prarijusi gyvatė humaniškai numiršta per maždaug 24 valandas. Ši praktika nedaro įtakos jokioms kitoms salos gyvatėms ar kitiems gyvūnams – tam pasitelkta išsamūs tyrimai, stebėjimai ir vaizdo kameros.
Vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje Marianų archipelagui priklausanti Guamo sala priklauso JAV. Trečdalį salos teritorijos užima JAV karinė bazė.