Žinoma, nerūkančių žmonių skundai buvo vienas iš esminių veiksnių, paskatinusių šių tradicijų pokytį. JAV 1988 metais buvo uždrausta rūkyti visuose skrydžiuose, kurių trukmė yra trumpesnė nei 2 valandos. Draudimai po truputį griežtėjo ir 20 amžiaus pabaigoje skrydžiuose rūkančių nebeliko. Ilgiausiai rūkė pilotai – buvo bijoma, kad jiems staiga uždraudus rūkyti gali suprastėti skrydžių saugumas.
Beje, įdomu tai, kad šiems draudimams priešinosi ne tik tabako kompanijos, bet ir pačios oro linijos. Taip buvo todėl, kad anksčiau rūkė labai daug žmonių ir didžioji keleivių dalis liko labai nepatenkinta. Skrydžio metu buvo parduodama ir nemažai cigarečių, o tai prisidėjo prie avialinijų pelno. Visgi, iš tikrųjų yra ir kitų labai svarbių priežasčių, kodėl lėktuve rūkyti nereikėtų.
Tai, kad erzinami nerūkantys keleiviai, žinoma, yra problema, tačiau, priešingai nei mano daugelis, lėktuvas nėra prastai ventiliuojama uždara erdvė. Oras iš lėktuvo išorės yra paimamas per variklius, o tuomet leidžiamas į kabiną per priekyje esančias angas. Kaip žinote, salone yra palaikomas slėgis, koks būna 2-2,4 km aukštyje. Slėgio palaikymas lėktuvams leidžia skristi didesniame aukštyje, o jums – kvėpuoti. Oras cirkuliuoja per visą kabiną iki jos galo, kur yra išleidžiamas per specialų vožtuvą. Kompiuteris valdo vožtuvo padėtį, taip palaikydamas nustatytą slėgį.
Per kelias minutes praktiškai visas oras salone yra pakeičiamas. Iš tikrų lėktuvai yra puikiai ventiliuojami, todėl dūmai didelės problemos nesudarytų, jei rūkantiems žmonėms būtų skirtos vietos lėktuvo gale. Taip ir buvo – rūkantieji visada sėdėjo gale. Iš priekio į galą tekantis oro srautas apsaugojo daugelį keleivių nuo pasyvaus rūkymo. Tačiau problemų kėlė pats vožtuvas – rūkančiųjų skleidžiami dūmai vožtuvo sklendę padengdavo lipnia derva. Kompiuteris slėgiui pakilus bandydavo atidaryti sklendę, tačiau kartais ji tiesiog įstrigdavo. Pakilęs hidraulinės sistemos slėgi ją vis tiek atidarydavo, tačiau taip dirbanti sistema negali palaikyti nuolatinio slėgio. Jei šis vožtuvas būdavo uždarytas ir sulipęs ir pakilęs hidraulinės sistemos slėgis jį staiga atplėšdavo, keleiviams užguldavo ausis.
Pilotai turėjo prašyti mechanikų nuolat valyti šį vožtuvą. Tai oro linijoms kainavo pinigus. Kaip ir peleninių valymas, pradegintų kilimų ir sėdynių remontas, salono valymas ir saugumo sistemų patikra. Manote, kad rūkymas nekėlė problemų dėl saugumo?
Nuo tabako dūmų susikaupusi derva galėjo iš esmės užklijuoti deguonies kaukių skyriaus dureles. Jei įdėmiai klausotės saugumo instrukcijų skrydžio pradžioje, žinote, kad staiga nukritus slėgiui virš galvų pakibs deguonies kaukės. Jei jų skyriaus durelės bus sulipusios, tai jos tiesiog negalės nusileisti.
Kalbėta ir apie tai, kad tabako dūmai gali patekti į prietaisus pilotų kabinoje. Tai aktualiau mažesniems lėktuvams, tačiau bet kuriuo atveju dervos gali apgadinti elektroniką. Teoriškai tai gali būti pavojinga.
Taigi, nors oro linijos iš pradžių kovojo prieš tokias taisykles, dabar jos jomis džiaugiasi jau vien dėl to, kad sumažėjo priežiūros kaštai. Dėl to ir baudos už rūkymą lėktuve yra didžiulės – norima visomis priemonėmis atgrasyti žmones nuo rūkymo, kuris gali apgadinti kilimus ar odines sėdynes. Kita vertus, dabar rūkymas nebėra toks populiarus ir rūkantieji labiau paiso kitų žmonių asmeninės erdvės, todėl kai kuriuose lėktuvuose apie draudimą rūkyti primenantys ženklai keičiami perspėjimais nenaudoti elektronikos prietaisų.
