Kodėl Lietuvai reikia tokio filmo kaip Woody Alleno „Viki, Kristina ir Barselona“?

Į Lietuvą pastaruoju metu daugiausia plūsta turistai iš Rusijos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos ir Skandinavijos šalių. Tačiau norint pritraukti daugiau turistų ir iš euro zonos šalių bei kitų stambiųjų Europos valstybių, Kauno turizmo centro vadovo Sigito Sidaravičiaus teigimu, yra būtini pokyčiai Lietuvos patrauklumo skatinimo – reklamos ir rinkodaros – srityse. Lietuvą garsinančio kino plėtra galėtų tapti viena iš puikių alternatyvų.
„Kauno dienos 2012“
„Kauno dienos 2012“ / Aliaus Koroliovo nuotr.

Kauno turizmo centro vadovas teigia daug vilčių dedantis į pasikeitusios Lietuvos Valstybinio turizmo departamento vadovybės reklamos politiką.

„Jau 15-us metus dirbu turizmo informacijos centre ir galiu pasakyti, jog ankščiau vykdytos priemonės buvo šiek tiek atsietos nuo tikrovės. Buvo kalbama apie Lietuvos populiarinimą Kinijoje, Tolimuosiuose Rytuose, neatsižvelgiant į tai, kad kas kelintas vokietis nėra girdėjęs žodžio „Lietuva“, – pastebi S.Sidaravičius.

Pašnekovo patirtimi, paskatinti pirmą kartą į Lietuvą atvykti turistai dažnai nori apsilankyti čia ir dar kartą: „Tarkime, vokiečiai, pamatę mūsų nesudarkytą ir nesukultūrintą gamtą – ežerus, miškus, noriai grįžta. Turime labai konkurencingą aplinką, tačiau to neišnaudojame.“

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno senamiestis
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kauno senamiestis

S.Sidaravičiaus teigimu, daugiau turistų į Lietuvą galėtų pritraukti ir oro linijų bendrovės, sukurdamos daugiau tiesioginių skrydžių iš įvairių stambiųjų Europos miestų, o ne tik iš emigrantams svarbių Londono, Dublino ar Oslo.

„Sakyčiau, jog ypač trūksta tiesioginių skrydžių iš didžiųjų Vokietijos miestų. Niekas juk nenori persėdinėti, todėl dažniau turistus pritraukia tos šalys ar tie miestai, į kuriuos galima nuskristi patogiau ir pigiau“, – teigia pašnekovas.

Į Lietuvą turistus kviečia užsienio kelionių ekspertai

Kita vertus, būtina pasidžiaugti tuo, jog visai neseniai Lietuva buvo įtraukta į TOP 3 pasaulio vietų, kurias verta aplankyti.

Daugiau turistų į Lietuvą galėtų pritraukti ir avialinijų bendrovės, sukurdamos daugiau tiesioginių skrydžių iš įvairių stambiųjų Europos miestų

Lietuva pristatoma kaip turinti didelį kultūrinį paveldą, didingą gamtą ir vieną didžiausių sostinės senamiesčių.

Siekdamas pritraukti daugiau turistų iš užsienio, paįvairinti ekskursijas ir pramogas Lietuvoje, Kauno turizmo centras taip pat nesėdi sudėjęs rankų. „Nuo 2014 m. rudens organizuojame ekskursiją po Kauną laivu.

Manome, kad didinant patrauklumą svarbu plėtoti upių turizmą“, – teigia S.Sidaravičius.

Kauno senamiestis
Kauno senamiestis

Neišnaudotos kino galimybės

Kauno turizmo centro vadovo požiūriu, didesnius turizmo srautus taip pat galėtų paskatinti investicijos į Lietuvos kino industriją.

„Prisiminkime Woody Alleno filmą „Viki, Kristina ir Barselona“. „Barselona“ pavadinime figūruoja neatsitiktinai. Jau nekalbant apie gausybę filmų, sukurtų apie Paryžių“, – pastebi pašnekovas.

S.Sidaravičiaus teigimu, Lietuva ilgus amžius buvo Europos kryžkelėje, kurioje lankėsi ir gyvenimus kūrė įvairių tautybių bei kultūrų atstovai, todėl istoriniu kontekstu paremta kino meilės istorija galėtų sulaukti tarptautinio dėmesio.

„Žinoma, kalbame apie nemažas investicijas, filmo pastatymas tikrai kainuoja didžiulius pinigus, tačiau juk filmai greitai ir atsiperka.

Žmonės pamato filmą, ir susižavi šalimi. Aš ir pats, būdamas Paryžiuje, lankiausi kavinukėje, šalia kurios buvo filmuojamas filmas „Amelija iš Monmartro“. Tai, ką pamatai kine, traukia ir tikrovėje, vilioja aplankyti“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

VIDEO: „We love Lithuania“ vaizdo klipas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis