Kodėl nė viename pasaulio akvariume nerasite didžiųjų baltųjų ryklių

Pasaulyje yra jūrų muziejų ir akvariumų, kuriuose laikomi bangininiai rykliai. Tačiau niekur pasaulyje nerasite nelaisvėje laikomo didžiojo baltojo ryklio, nors ir buvo ne kartą mėginta tai padaryti.
Didysis baltasis ryklys
Didysis baltasis ryklys / Imago/Scanpix nuotr.

Didysis baltasis ryklys – vienas iš didžiausią baimę keliančių plėšrūnų, ir žmonėms jo niekaip nepavyksta išlaikyti nelaisvėje – uždaryti gyvūnai tiesiog nesimaitina arba nustoja plaukti, o kartu ir kvėpuoti.

Akvariumai nuo aštuntojo dešimtmečio mėgino sutramdyti šį plėšrūną, tačiau vis nesėkmingai. 1979 m. Steinharto akvariumo Kalifornijoje narai su sučiupta patele netgi leido naktį – dirbtinai mėgino priversti ją plaukti, judino, nes ji to nebedarė. Paryčiais ryklė mirė.

Rykliai neturi plaučių – deguonį jie iš vandens pasisavina per žiaunas. Jeigu didysis baltasis ryklys nustotų judėti, jis nebegautų deguonies, uždustų ir nuskęstų.

2004 m. Kalifornijos akvariumo atstovai manė pagaliau žengę svarbų žingsnį – patelė nelaisvėje išgyveno daugiau nei 16 dienų. Tačiau jie buvo priversti paleisti ją į laisvę po 198 dienų, kai ji ėmė puldinėti kitus ryklius, kurie gyveno su ja akvariume.

Yra ir daugiau atvejų, kai šiuos ryklius buvo bandoma laikyti nelaisvėje, tačiau jie arba žūdavo, arba būdavo nusprendžiama jų visgi nekankinti ir išleisti į laisvus vandenis.

Yra keletas priežasčių, kodėl didieji baltieji rykliai niekaip neprisitaiko gyventi nelaisvėje. Pagrindinė jų – šios rūšies polinkis plaukti milžiniškas distancijas. Mokslininkai pažymėtus ryklius rasdavo kitame pasaulio krašte – pavyzdžiui, 2014 m. vienas be vargo perplaukė Atlanto vandenyną.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Didysis baltasis ryklys
„Wikimedia Commons“ nuotr./Didysis baltasis ryklys

Šiems rykliams taip pat reikia didelio kiekio vandens, ir jie turi nuolat judėti, kad vanduo judėtų žiaunomis ir taip jie galėtų kvėpuoti. Tokie reikalavimai – neišpildomi akvariumuose.

Daugeliu atvejų didieji baltieji rykliai patekę į nelaisvę netrukus ima trankyti savo nosis į stiklines sienas. Šie rykliai pasižymi itin išvystyta elektrorecepcija – dėl to jie gerai jaučia elektros krūvį aplink juos esančiame vandenyje.

Mokslininkai kelia teoriją, kad galbūt tai trukdo jiems pajusti stiklo sienas, nes jos skleidžia labai mažą elektros krūvį.

Didieji baltieji rykliai taip pat yra žymiai agresyvesni nei kiti akvariumuose laikomi gyvūnai – pavyzdžiui, rajos ar vėžliai. Tokio gyvūno sutramdymas – nelengva užduotis.

Šių ryklių šėrimas – taip pat didelė problema. Šie plėšrūnai minta gyvu grobiu, nebent atsiranda maisto trūkumas. Akvariumo darbuotojams tektų rykliams tiekti gyvus gyvūnus – tai sudėtinga ir logistiškai, ir būtų nelabai priimtina žiūrovams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis