„Yra kelios priežastys, kodėl tiek daug pakrantės miestų pradėjo dažyti savo pastatus ryškiomis, gerai matomomis spalvomis prieš šimtus ar net tūkstančius metų, – „Conde Nast Traveler“ sakė Ilinojaus universiteto profesorius Nuno F.Ribeiro. – Visų pirma, reikia nepamiršti, kad beveik kiekvienas miestelis prie vandens, nesvarbu, kur jis įkurtas, anksčiau buvo žvejų miestelis. Tai svarbiausias dalykas.“
Jis pažymi, kad ryškios pastatų spalvos su žvejybos industrija siejasi keliais būdais. Ryškūs dažai padėjo pastatus išskirti iš aplinkos, ir žvejams būdavo lengviau pamatyti kaimelį krante. Be to, žvejų valtys būdavo dažomos ryškiomis spalvomis, ir nuo jų atlikę dažai būdavo naudojami ir pastatams.
„Dar daugiau, daugelis šių miestelių yra šiltesnio klimato zonose. O ryškios spalvos padėdavo atspindėti Saulės kaitrą ir išlaikyti pastatų vidų vėsų“, – priduria profesorius.
To pavyzdys – Mikonas, kurio balta pastatų ir mėlyna stogų spalvos buvo tiesiog mėginimas nuo kaitros apsaugoti miesto gyventojus. Dabar net ir nauji pastatai turi būti dažomi šiomis spalvomis, nors nuo kaitros tikrai geriau saugo kondicionierius – tačiau dabar taip daroma dėl kitų priežasčių.
Penktajame ir šeštajame dešimtmečiuose, po Antrojo pasaulinio karo, daug šių pakrantės miestukų, ypač esančių Viduržemio jūroje, pradėjo persiorientuoti nuo žvejybos prie turizmo kaip prie svarbiausio ekonominio variklio, aiškina profesorius. Be to, tuo metu pradėjo atsirasti nebrangūs asmeniniai fotoaparatai.
„Septintajame dešimtmetyje žmonės galėjo sau leisti įsigyti neblogą kamerą, pasiimti ją į kelionę ir grįžti namo su krūva nuotraukų, kurias rodydavo draugams ir šeimai. Taigi, nors pirminė spalvingų pastatų priežastis – praktiškumas – jau nebebuvo tokia svarbi, atsirado kita priežastis tuos spalvingus namus ir toliau išlaikyti išskirtiniais“, – aiškina N.F.Ribeiro.
Šių pakrantės miestelių žmonės pradėjo pastebėti, kad spalvingi jų pastatai tampa traukos objektais mėgstantiems fotografuoti, ypač kai septintajame dešimtmetyje spalvotoji fotografija tapo įprasta.
Po dar pusės amžiaus iškilus „Instagram“ tinklui, nuotraukos tapo viena svarbiausių kelionės sudedamųjų dalių. „Gražiai nudažytų pastatų panorama tapo dideliu impulsu turizmui, – teigia profesorius. – O turizmas yra tapęs pagrindiniu pajamų šaltiniu daugeliui šių vietų.“
„Šie pakrantės miesteliai tikrai pasinaudoja savo spalvinga estetika turizmo reikmėms, – sako N.F.Ribeiro. – Jie išliko tokie patys, tačiau dabar pasaulis juos pastebi visai kitokiu mastu. Tad net, pavyzdžiui, Mikono valdžia yra įsikišusi, kad būtų užtikrinta, jog tradicinė architektūra ir stilius būtų išlaikyti. Viskas dėl geresnių nuotraukų, tiesa?“
Tad net ir po kelių šimtmečių pagrindinis ryškių spalvų miestelių tikslas išlieka tas pats – matomumas. Tačiau kiek kitokia – gerokai platesne prasme.
