Velykos Vokietijoje laikomos viena iš dviejų svarbiausių metų švenčių, ir įdomu tai, kad kai kuriais aspektais velykinės ir kalėdinės tradicijos netgi susipina. Pavyzdžiui, vokiečiai puošia ir Velykų medžius, rengia Velykų muges.
Keltų operatorius DFDS pranešime spaudai dalijasi įdomybėmis apie gražiausios pavasario šventės laukimą ir unikaliomis tradicijomis – pradedant senaisiais papročiais ir baigiant gastronominiais malonumais, kurie atskleidžia turtingą ir įvairialypį Vokietijos kultūrinį paveldą, o turistams atneša išskirtinių įspūdžių.
Velykų laužai ir ratai
Neabejotinai viena unikaliausių tradicijų yra „Osterfeuer“ arba Velykų ugnis, simbolizuojanti šviesos pergalę prieš tamsą ir rengiama Didįjį šeštadienį arba Velykų sekmadienį. Laužai Velykų proga liepsnoja jau daugiau kaip 500 metų. Sakoma, kad tokia pavasarinė ugnis atbaido raganas ir visą blogį.
Šis paprotys ypač gajus Šiaurės Vokietijoje, kuri lietuviams yra patogiai pasiekiama jūrų keliu Klaipėda–Kylis. Čia pakrantėse, pavyzdžiui, Amrumo saloje, Freistrand paplūdimyje ar prie žaviojo Varnemiundės švyturio suliepsnoja milžiniški laužai, sukuriantys ypatingą atmosferą. Didesnės ar mažesnės ugnys įsižiebia kone kiekviename mieste ar miestelyje, jos būna lydimos pasirodymų, muzikos, gėrimų ir užkandžių.
Dėl nuostabaus vaizdo į Elbę labai populiarios velykinės ugnys Hamburge, Blankenėzėje esančiame paplūdimyje, kur kasmet ugnys sutraukia tūkstančius žmonių. Norint, Hamburgo velykinius laužus galima stebėti ir nuo vandens, vakarais būna siūlomi specialūs Velykų ugnies plaukimai laivu Elbės upe.
Kai kuriuose šiauriniuose Vokietijos regionuose, taip pat Alpėse Didįjį šeštadienį padegami ir didžiuliai ratai. Jie prikaišomi šakų, šieno, tuomet vakare padegami ir paleidžiami riedėti nuo kalno į slėnį. Liugdės mieste jau šimtmečius rengiamas velykinių ratų leidimas nuo kalno netgi įtrauktas į Vokietijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tad norint patirti visą Vokietijos velykinių tradicijų įvairovę, verta į Vokietiją vykti savu transportu ir pakeliauti po šalį.
Velykinių kiaušinių medžioklė ir Velykų medžiai
Velykoms Vokietijoje būdingos kelios laiko patikrintos tradicijos, kurios suburia bendruomenes švęsti atėjusio pavasario. Vienas populiariausių papročių yra „Ostereiersuche“ arba velykinių kiaušinių medžioklė. Jos metu vaikai ieško spalvotų kiaušinių, kuriuos paslepia „Osterhase“ – Velykų zuikis.
Labai populiaru su vaikais prieš Velykas patraukti į zoologijos sodus ir gyvūnų parkus, kuriuose vyksta tokios nuotaikingos margučių paieškos. Pavyzdžiui, tai organizuojama šiauriniuose Rostoke, Šverine, Vismare.
Daugelyje namų ir viešųjų erdvių Vokietijoje taip pat galima rasti dekoratyvinių velykinių medžių, vadinamų „Osterbäume“, papuoštų dažytais kiaušiniais ir kitais ornamentais. Tad jeigu margučių paieškos yra išpopuliarėjusios ir Lietuvoje, Vokietijoje verta pasisemti idėjų, kaip puošti medžius ne tik prieš Kalėdas, bet ir prieš Velykas.
Velykų mugės
Kalėdinės Vokietijos mugės pasaulyje laikomos pačiomis žaviausiomis ir autentiškiausiomis. Visgi, ne visi žino, kad šioje šalyje, kaip ir Austrijoje, Šveicarijoje, ir Velykų proga įkuriami šventiniai miesteliai.
Gyvybinguose velykiniuose turguose (vok. „Ostermärkte“) lankytojai gali susipažinti su šalies amatininkų kūriniais ir regioniniais produktais, pasimėgauti skanėstais ar įsigyti originalių dovanų, velykinių puošmenų. Tokių Velykų mugių galima rasti įvairiuose miestuose – nuo Hanzos sąjungos miesto Rostoko šiaurėje iki sostinės Berlyno ar pietinio Miuncheno.
Kalėdinės Vokietijos mugės pasaulyje laikomos pačiomis žaviausiomis ir autentiškiausiomis.
Tiesa, skirtingai nei Kalėdų mugės, velykinės dažniausiai nėra atviros lankytojams visą laiką. Paprastai jos veikia savaitgaliais, vokiečiai mėgsta vienu ypu aplankyti net kelias jų, o pakeliui pasigėrėti jau žaliuoti pradedančiais laukais. O šiokiomis dienomis tokioje šalyje kaip Vokietija, kurioje tiek daug istorijos, pilių, muziejų ir kitų lankytinų objektų, susiplanuoti likusias savaitės dienas nėra problema.
Velykų sostinė
Jeigu norite pamatyti tokią Vokietiją, kokios dar neregėjote, Velykų laikotarpiu verta patraukti į Bauceną (Bautzen) rytinėje Vokietijoje. Būtent šis miestas save vadina „Velykų sostine“. Gyventojai čia kasmet laikosi amžių amžius siekiančių ypatingų velykinių tradicijų, iš kurių bene įspūdingiausia – Velykų jojimas. Jo metu daugiau kaip 50 raitelių išpuoštais žirgais veža velykinę žinią į Bauceno regioną.
Regiono išskirtinumą puoselėja sorbų bendruomenė. Šios etninės mažumos atstovai kalba savo kalba, turi savo vėliavą ir himną.
Be velykinio jojimo, Velykų sekmadienį čia vyksta ir velykinių kiaušinių marginimas, vietiniai gyventojai ir miesto lankytojai nuo stataus šlaito ridena kiaušinius, o apačioje vaikai juos renka ir mieste gali iškeisti į smulkias dovanėles. Taip pat gerai žinomas margučių turgus. Čia galima pamatyti, kaip gimsta meno kūriniams prilygstančios velykinės puošmenos: tradicinėmis technikomis į kiaušinių lukštus braižomi meniški raštai.
Velykiniai skanėstai
Vokietijos virtuvė garsėja ne tik sočiais patiekalais, bet ir jų įvairove. Vieni populiariausių yra „Osterbrot“ – saldi vaisinė duona, kurią dažnai mėgstama valgyti pusryčiams, ir „Hefezopf“ – pinta mielinė duona. Dar vienas nuo Velykų neatsiejamas patiekalas – „Osterlamm“, arba ėriuko formos drėgnas, skanus, saldus pyragas, simbolizuojantis tyrumą ir pasiaukojimą. Nepraleiskite progos paragauti ir kitų tradicinių vokiškų kepinių, tokių kaip „Eierlikörkuchen“ (kiaušinių likerio pyragas) ir „Osterfladen“ (velykiniai pyragaičiai).
Šalis yra viena didžiausių Europoje, todėl skirtinguose regionuose galima paskanauti tik jiems būdingų gardžių velykinių skanėstų. Pavyzdžiui, Frankfurto regiono vizitinė kortelė Velykų laikotarpiu yra kiaušiniai žalios spalvos padaže.
„Eier in Grüne Soße“ – patiekalas, gaminamas iš virtų kiaušinių ir septynių skirtingų žolelių, paprastai patiekiamas su virtomis bulvėmis. Septynios tradicinės žaliosios žolelės miesto turgavietėse netgi parduodamos ryšulėliais. Tai toks populiarus patiekalas, kad gegužės mėnesį Frankfurte kasmet švenčiama ir Žaliojo padažo šventė.
