Turizmo verslui pastarasis pusmetis yra didžiausių kada nors patirtų iššūkių metas, o padėtį dar labiau sunkina ir, D.Kreivio žodžiais, „biurokratiniai brūzgynai“. Tiesa, valdžia šiam sektoriui gelbėti yra skyrusi beveik 50 mln. Eur, tačiau verslo atstovai teigia, kad ne visais jais galima pasinaudoti – priemonės veikia de jure, bet ne de facto.
Pinigų yra, bet jais nepavyksta pasinaudoti
Daugiausia diskusijų sukėlė klausimas dėl pinigų grąžinimo keliautojams, kurių atostogų planai žlugo dėl pandemijos. Anksčiau pinigai turėjo būti grąžinami per 14 dienų, tačiau Seimas gegužės mėnesį yra priėmęs Civilinio kodekso pataisą, pagal kurią terminas pratęstas iki 90 dienų. Tiesa, numatyta ir dar viena abejotina nuostata – terminas pradedamas skaičiuoti tik pasibaigus kelionių apribojimams. Daugiau apie tai skaitykite čia: Išryškėjo Seimo palikta spraga – keliautojai pinigus už neįvykusias keliones gali atgauti nežinia kada.
Gindama vartotojų teises, Europos Komisija prieš Lietuvą (ir dar grupę kitų šalių, kurios priėmusios panašius sprendimus) pradėjo pažeidimo procedūrą, nes nesilaikoma ES direktyvos. Vyriausybė skubos tvarka Seimą ragina grįžti prie ankstesnės taisyklės, tačiau turizmo verslas ir parlamentarai abejoja, ar reikia verstis kūlvirsčiais.
Kitos pranešimų sulaukusios valstybės neskuba to daryti, o ir esą labiau rūpinasi savo turizmo verslu – skiria efektyvesnes pagalbos priemones. D.Kreivys užsiminė girdėjęs, kad kai kurios Lietuvos įmonės net dėl to perregistruoja savo verslus į kitas šalis.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė, atsakydama į kritiką, aiškino, kad iš viso turizmo sektoriui skirta 49 mln. Eur: 30 mln. Eur paskoloms, 10 mln. Eur – medikų atostogoms, 6 mln. Eur – priemonei „Turizmo inovacijos“ ir kt.
Tačiau su kai kuriomis esminėmis priemonėmis turizmo verslui kyla rimtų problemų. 15 milijonų skirta tikslinėms paskoloms – organizatoriams, kad šie atsiskaitytų su keliautojais už dėl pandemijos neįvykusias keliones. Verslas sako, kad šių pinigų visiškai pakaktų, tačiau yra didelių iššūkių gaunant lėšas.
Verslas sako, kad 15 mln. Eur visiškai pakaktų, tačiau yra didelių iššūkių gaunant lėšas.
Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė tikino, kad priemonė nėra efektyvi – įsisavinta tik šiek tiek daugiau nei 9 proc. skirtų lėšų. Maksimali be papildomų reikalavimų leidžiama pasiimti suma yra 1 mln. Eur, o tai, anot jos, leidžia atsiskaityti tik su kas trečiu ar ketvirtu klientu.
„Pandemija tęsiasi, ir klientų, kurie laukia pinigų susigrąžinimo, skaičius didėja, ir turimos priemonės tiesiog neveikia ta apimtimi, kuri yra būtina“, – aiškino ji.
Anot M.Plepytės-Rainienės, paskoloms keliami pertekliniai reikalavimai, tokie kaip turto įkeitimas ar akcininkų laidavimas, jeigu norima pasiimti paskolą, didesnę nei 1 mln. Eur. „Kad ir kaip kelionių organizatoriai norėtų kuo greičiau atsiskaityti su vartotojais, įvertinus aplinkybes, tai neįmanoma“, – tikino ji.
Turizmo teisės ekspertas Edmundas Rusinas teigė, kad finansinė pagalba Lietuvos kelionių organizatoriams yra de jure, bet ne de facto – esą net didieji kelionių organizatoriai negali ja pasinaudoti, nes ji yra su „kepure“ – papildomais griežtais reikalavimais nuo 1 mln. Eur.
„Turime butaforinę pagalbą, iš kurios turizmas galės panaudoti daugiausiai 20 proc.“, – sakė ir „Novaturo“ grupės vadovė Audronė Keinytė bei siūlė peržiūrėti priemonę atsisakant perteklinių reikalavimų arba pakeliant „kepurę“ iki 3 mln. Eur ribos.
„Kelionių organizavimo sektoriuje dirba 3,4 tūkst. žmonių. Tai yra 411 įmonių, kurios pernai į biudžetą generuodavo po milijoną eurų per dieną. Prašome 15 mln. Eur paskoloms, ne subsidijoms“, – pabrėžė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.
E.Rusinas teigė, kad finansinė pagalba Lietuvos kelionių organizatoriams yra de jure, bet ne de facto.
Visgi akmenį į didžiųjų organizatorių daržą metė Udrius Armalis iš Lietuvos kelionių verslo asociacijos. Jis pareiškė, kad didieji rinkos žaidėjai esą turi pakankamai pinigų, tačiau vietoj to, kad jie būtų grąžinti keliautojams, bendrovės „vykdo reklamines akcijas, atidarinėja franšizinius biurus“.
„Kodėl turizmo sektorius lieka podukros vietoje?“
Politikai komiteto posėdyje kone vienbalsiai stebėjosi Vyriausybės bei ministerijos požiūriu į turizmą ir kėlė net daugiau pasiūlymų pagalbai nei patys turizmo sektoriaus atstovai. Pavyzdžiui, skubos tvarka mažinti PVM turizmo verslui, viešbučiams ar tiesiog šiai sričiai skirti subsidijas, o ne paskolas.
„Po 200 Eur pensininkams davėm, ir tai yra 150 mln. Eur. O čia sektorius žlunga, ir 15-os mln. neranda“, – Vyriausybės požiūrį kritikavo Eugenijus Gentvilas.
„Esu pastebėjęs, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje į turizmo sektorių, ypač į išvažiuojamąjį turizmą, yra neigiamas požiūris, – kalbėjo Jurgis Razma. – Gal tyliai galvoja, kad tas sektorius tegu nusibaigia, lietuviai turistaus Lietuvoje, ir visiems bus geriau – visi pinigai liks Lietuvoje.“
Už tai, kad mūsų visuomenė būtų saugesnė, iš turizmo verslo buvo pareikalauta tam tikros aukos. Reikia civilizuotai už tai atsiskaityti, – sakė J.Razma.
Jis pabrėžė, kad sektoriaus veikla buvo sustabdyta politiniais sprendimais. „Už tai, kad mūsų visuomenė būtų saugesnė, iš jų buvo pareikalauta tam tikros aukos. Reikia civilizuotai už tai atsiskaityti“, – padėti ragino J.Razma.
„Nesuprantu, kodėl turizmo sektorius lieka podukros vietoje ir kodėl, skirtingai nei prekybininkai, kiti sektoriai, nesulaukia deramo dėmesio iš Vyriausybės“, – retoriškai klausė ir Andrius Kupčinskas.
Simonas Gentvilas kaltę dėl to, kad keliautojai neatgauna pinigų, vertė Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kuri gerokai vėliau nei, pavyzdžiui, estai, ėmėsi veiksmų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš Lietuvą EK yra pradėjusi 38 pažeidimo procedūras, o ši yra priešpaskutinė, tad kūlvirsčiais skubėti esą nėra būtinybės.
Ministerija: negalima dalinti pinigų bet kam
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė V.Jankauskaitė-Milčiuvienė kritikams sakė, kad valstybė negali neatsakingai elgtis su pinigais.
„Noras yra netaškyti pinigų, juos leisti atsakingai ir pirmiausia skolinti atsakingai taip pat“, – aiškino ji. Viceministrė nesutiko su kritika, kad turizmo verslui esą yra sunku pasiimti paskolas dėl pinigų grąžinimo – jau sudaryta sutarčių už maždaug trečdalį tam numatytų 15 mln. Eur.
„Ar galima kažką keisti? Apie tai kasdien su turizmo sektoriumi, Finansų ministerija ir visais kitais diskutuojame. Nes na, valstybės pinigai yra valstybės pinigai, reikia jausti atsakomybę, negalima dalinti pinigų bet kam, be jokio laidavimo“, – kalbėjo V.Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Ji aiškino, kad du didieji rinkos žaidėjai – „Novaturas“ ir „Tez Tour“ – nėra lietuviškos įmonės, o pastaroji dar ir turi istorijų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). „Valstybė irgi turi atsakingai vertinti pinigų dalybas“, – sakė viceministrė ir atskleidė, kad buvo kreiptasi ir į FNTT su užklausa, kaip ši vertina paskolų be laidavimo dalybas.
Tik pakoreguota turizmo verslo atstovų ji pasitaisė – pinigai ne „dalinami“, o „skolinami“, nors pridūrė, kad paskolos dalinamos svajonių sąlygomis.
Valstybės pinigai yra valstybės pinigai, negalima dalinti jų bet kam, be jokio laidavimo, – sakė V.Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Viceministrei Ž.Gavelienė visgi priminė, kad imdami paskolas pinigų grąžinimui kelionių organizatoriai jų negali leisti kur nors kitur. Gauti pinigai per 10 dienų turi būti pervesti vartotojams, o jeigu to bendrovė nepadarytų, jai grėstų atsakomybė.
Problemos – ir su kuponais medikams
Ne ką geriau nei organizatoriams sekasi Lietuvos verslo viešbučiams, kurie dėl kelionių apribojimų neteko klientų. Situaciją kiek suvaldė kurortai, tačiau irgi tik iki rudens, komitete sakė Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.
„Kreipėmės į Vyriausybę, ir dabar vyksta diskusijos ir derybos, kad būtų subsidijuoti verslo viešbučiai. Mes prašome 25 proc. nuo visų pernai sumokėtų mokesčių, kas būtų labai skaidru ir paprasta, nes Valstybinėje mokesčių inspekcijoje yra užfiksuoti šitie skaičiai, tai tie, kurie daugiau mokėjo, daugiau ir gautų. Nes mes nematom jokios galimybės išsilaikyti iki kito sezono. Kalbu apie didžiųjų miestų viešbučius“, – kalbėjo E.Šiškauskienė.
Anot jos, Vyriausybės prašoma skirti paramą visiems klasifikuotiems viešbučiams – 400 įmonių, kurioms reikėtų 10,5 mln. Eur. „Vyriausybė paprašė dar prafiltruoti ir atmesti kurortus, tai išeina 102 įmonės ir būtų apie 7 mln. Eur, bet čia būtų išfiltravus verslo viešbučius, 3–5 žvaigždučių ir didžiuosiuose miestuose“, – sakė E.Šiškauskienė.
Ji aiškino, kad viešbučiai prašo subsidijos metams laiko. „Per tą laiką iš DNR ekonomikos plano viešbučiai galėtų persitvarkyti“, – tikino E.Šiškauskienė.
Sprendimą dėl tokios paramos Vyriausybė turėtų priimti kitą savaitę.
E.Šiškauskienė teigė, kad viešbučiai kiek nusivylė ir „Atostogų medikams“ programa, kuriai skirta 10 mln. Eur. Iš pradžių apsidžiaugę, vėliau jie sužinojo, kad tai skaičiuojama kaip de minimis pagalba.
„De minimis, priminsiu, yra 200 tūkst. Eur valstybės pagalba viešbučiams per 3 metus. Tai jeigu šitie kuponai, iš kurių apie 80 proc. yra sąnaudos, o 20-30 proc. – pelnas, bus priskaičiuoti viešbučiams ir turizmo agentūroms kaip subsidijos, tai mes nebegalėsime jokia kita subsidija pasinaudoti“, – aiškino E.Šiškauskienė.
„Tai yra visiška verslo apgavystė“, – pareiškė Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacijos prezidentė, nors pabrėžė, kad pati priemonė iš principo yra labai sveikintina ir sėkminga. Tiesiog neapgalvotos visos detalės, ir dėl to Lietuva sulaukė Europos Komisijos kritikos.
Kaip išspręsti šią problemą, taip pat yra tariamasi su ministerija – siūloma ir ją sieti su įmonių pelnu, ir tik dalį sumos traktuoti kaip subsidiją. „Bet tikrai ne 200 Eur, nes dauguma yra sąnaudos, o ne valstybės pagalba“, – aiškino E.Šiškauskienė ir įspėjo, kad nepakeitus šios taisyklės bus galima priimti galbūt perpus mažiau medikų.
Jeigu kuponai medikams bus priskaičiuoti viešbučiams ir turizmo agentūroms kaip subsidijos, tai mes nebegalėsime jokia kita subsidija pasinaudoti, – aiškino E.Šiškauskienė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija pritaria verslui, kad šiuo atveju iškilo nenumatyta problema, stengiasi ieškoti sprendimų, tačiau pasipriešinimo sulaukiama iš Konkurencijos tarybos. Be to, anot viceministrės, jau veikiančią priemonę keisti būtų sudėtinga, ją tektų laikinai stabdyti.
Gidai likę be pinigų
Dar viena komitete aptarta turizmo sektoriaus problema – gidų situacija. Praėjusiais metais Lietuvoje dirbo daugiau nei 1,8 tūkst. gidų. „Kadangi šiais metais atvykstamasis turizmas praktiškai yra miręs, jie neturi jokių pajamų“, – teigė U.Armalis iš Lietuvos kelionių verslo asociacijos.
Asociacija prašo gidams pratęsti subsidijų – bent 257 Eur – mokėjimą iki kitų metų sezono. Savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu buvo mokama 257 eurų išmoka per mėnesį. Ją prašoma suteikti ne tik tiems, kurie buvo spėję šiemet pasiimti verslo liudijimus, bet ir visiems, kurie dirbo praėjusiais metais.
EIM viceministrė prieštaravo, kad realiai dirbančių yra tik apie 500 gidų, o visa gidų bendruomenė yra nevienalytė. „Yra sunku atsijoti, kurie yra tikrieji gidai, o kurie – tik turintys pažymėjimą“, – problemas dėstė V.Jankauskaitė-Milčiuvienė. Be to, anot jos, pirminis ir esminis gidų prašymas buvo mokymai, kuriuos ministerija jau yra pradėjusi.
Viceministrė pabrėžė, kad subsidijų mokėjimas priklausytų ne tik nuo Ekonomikos ir inovacijų, bet ir Socialinės apsaugos ministerijos. Apie tai yra kalbamasi, tačiau galutinių sprendimų nėra.
Ekonomikos komitetas nutarė sudaryti darbo grupę (Seimo nariai Dainius Kreivys, Virgilijus Poderys, Antanas Baura ir Eugenijus Gentvilas) siūlymams apibendrinti ir parengti konkrečias rekomendacijas bei pasiūlymus Vyriausybei turizmo sektoriaus problemoms spręsti.
