Sukurtas vėlyvojo sovietinio modernizmo grynuolio architektūros gidas www.visaginas.guide, padėsiantis susiorientuoti Visagino tipinių ir nestandartinių pastatų labirinte.
Visaginas – trečios kartos sovietinio laikotarpio miestas, bendras Kauno ir Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) architektų aštuntojo dešimtmečio kūrinys. Didžiulės ambicijos sukurti išskirtinę aplinką iš skirtingų kultūrų atvykusiems atominės elektrinės darbuotojams ir dabar matomos urbanistiniame miesto audinyje bei architektūros sprendimuose: daugybė mažosios architektūros elementų, dosnios viešosiose erdvėse, skirtingi tipiniai gyvenamieji namai sujungti į nestandartinius darinius, unikalūs Kauno architektų projektuoti visuomeniniai pastatai, išsaugotas natūralus reljefas ir miško masyvai.
Visi šie aspektai kuria koliažiško, bet vizualiai vieningo miesto įspūdį. Išlipęs iš traukinio, paėjęs dešimt minučių miško takeliu, patenki į Kosmoso gatvę – pirmąjį mikrorajoną arba „senamiestį“, kurį sudaro gausybė Kauno tipo namų. Kitaip serija 111-120K. Pastarųjų rasime ir Kauno miegamuosiuose rajonuose, tačiau čia, Visagine, šie tipiniai daugiabučiai įgavo modifikacijų, kuriančių išskirtinumo įspūdį. Viso mieste esama penkių tipų stambiaplokščių gyvenamųjų namų, kuriuos pagyvina mūrinių priestatų ir intarpų kompozicijos.
Visagino architektūros gidas (www.visaginas.guide) kviečia pažinti jauniausio Lietuvos miesto objektų ištakas ir bruožus, pamatyti pastatų kontekstą ir detales visaginiečių sukurtuose architektūriniuose portretuose. Kol kas archyve pristatomi daugiabučiai, bet ilgainiui pasipildys ir specialiai Visaginui suprojektuotais objektais. Virtualus architektūros gidas vainikavo projektą „(Ne)tipinė architektūra kaip įvykis“, kurio metu Visagino gyventojai tyrinėjo savo miestą per fotografiją, judesį, architektūros istoriją, o svečiai turėjo galimybę patirti miestą per neeilinę ekskursiją bei parodą vienoje iš miesto pergolių.
„(Ne)tipinė architektūra kaip įvykis“ siekė atskleisti dar egzistuojančių ir priminti išnykusių objektų architektūrinę ir kultūrinę vertę. Liepą-spalį vykusiose veiklose į įprastu reiškiniu tapusią architektūrą buvo pažvelgta kaip į įvykį – vyksmą, kurį norisi ne tik stebėti, bet įsitraukti ir patirti. Virtualiam Visagino architektūros archyvui medžiagą rinko architektas Martynas Germanavičius. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Visagino savivaldybė. Projektą įgyvendino VšĮ „Urbanistinės istorijos“.
