„Išaugęs susidomėjimas pirties kultūra įpūtė jai naujos gyvybės. Lietuva šioje srityje jau ir taip turėjo kuo girtis ir didžiuotis. Mes turime iš tiesų turtingą pirties kultūrą. Tačiau pastaraisiais metais ji dar labiau suklestėjo, atsidarė daugybė privačių ir viešų pirčių, kuriose dirba patyrę pirties gidai, kuriamos iš tiesų išskirtinės patirtys. O pats geriausias laikas jas išbandyti yra žiema“, – teigia „Keliauk Lietuvoje“ vadovė Olga Gončarova.
Ne šimtametės, o tūkstantmetės tradicijos
Nieko nenustebins faktas, kad pirtis – tai labai senas žmonijos išradimas. Tačiau galbūt bus šiek tiek tiek netikėta sužinoti, koks senas. Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad pirtintis žmonės pradėjo mažiausiai prieš 10 000 metų. Tuo metu viskas veikdavo tuo pačiu principu kaip ir dabar. Žmonės tiesiog sukonstruodavo palapinę, kuriuos centre prikraudavo įkaitintų akmenų ir pildavo ant jų vandenį, taip pripildydami patalpą garais.
Vienokio ar kitokio tipo pirtys aptinkamos praktiškai visame pasaulyje. Jas turėjo ir japonai, ir turkai, ir majai. Tačiau, ko gero, žinomiausias pirties tipas – šiaurietiškos. Prie jo labiausiai esame pripratę ir mes. Juk išgirdę žodį „pirtis“ jūs, tikriausiai, kaip tik ir įsivaizduojate nedidelį medinį namelį, kurioje viduje yra patalpa su krosnimi, įkaitintais akmenimis ir medinėmis laktomis.
Lietuvoje pirties tradicijos taip pat siekia šimtmečius ar netgi tūkstantmečius. Jas mini dar XIII amžiaus rašytiniai šaltiniai. Pirtį turėjo tiek didikai, tiek ir paprasti valstiečiai. Skirdavosi tik jų ištaigingumas ir lankymosi dažnis. Bajorai maudydavosi bene kasdien, eiliniai gyventojai – bent kartą per savaitę.
Beje, pirtis buvo reikšminga ne tik dėl asmeninės higienos. Ji turėjo ir didžiulę simbolinę svarbą. Būtent pirtyse vykdavo daugelis gimdymų. Čia vykdavo įvairūs ritualai. Galų gale, ypač žiemą, tai buvo viena iš nedaugelio erdvių, kur žmonės galėjo atsipalaiduoti, gerai praleisti laiką su savo kaimynais. Nieko nuostabaus, kad ir šiandien pirtis vis dar yra išsaugojusi savo telkiančią magiją. Tai puikiai iliustruoja ir estės Anna Hints filmas „Pirties seserys“.
Kodėl pirtys staiga vėl taip išpopuliarėjo?
Nors pirtys Lietuvoje ir turi labai gilias tradicijas, vienu metu jų populiarumas buvo labai sumenkęs. Vienok ši tendencija buvo matoma visame pasaulyje dėl labai paprastos priežasties. Pagrindinė pirties funkcija – higienos – pasidarė nebe tokia svarbi. Kita vertus, pokariu daugybė pirčių Lietuvoje buvo ir tiesiog sunaikintos. Skaičiuojama, kad 1987 m. jų šalyje tebuvo likę vos apie 30 000.
Šiandien situacija jau gerokai pozityvesnė, bet nuo suomių, didžiausių pirties entuziastų pasaulyje, dar vis tiek atsiliekame. Šioje šiaurės šalyje jų suskaičiuojama apie 3 mln. Visai neblogai turint omenyje tai, kad visoje Suomijoje tėra pusšešto milijono gyventojų. Suomiai pirtį myli ne tik dėl to, kad joje galima kokybiškai praleisti laiką. Jie jau seniai suprato, kad pirtis – tai puikus būdas gerinti imunitetą ir sveikatą. Ypač atšiauriose gamtinėse sąlygos.
Faktai kalba patys už save. Vidutinė suomių gyvenimo trukmė labai aukšta – 82 metai. Palyginimui, lietuviai dar gerokai atsilieka. Pas mus vidutiniškai gyvenama 76 metus. Ar tai reiškia, kad mums reikėtų daugiau pirtintis? Atsakymas teigiamas! Statistika rodo, kad lietuviai labai kenčia nuo kraujagyslių ir širdies ligų, o moksliniais tyrimai jau ne kartą įrodyta, kad pirtis turi labai teigiamą efektą jų prevencijai.
„Pirties populiarumas pastaraisiais metais auga visame pasaulyje. Viena iš priežasčių – daugybė jos naudų sveikatai bei ilgaamžiškumui. Pirtis naudinga širdžiai, kraujagyslėms, plaučiams, smegenims. Galų gale, tai ir tiesiog puikus atsipalaidavimo būdas. Gera naujiena ir ta, kad lietuviai gali girtis savo ilgametėmis pirties tradicijoms, didžiule pirčių pasiūla. Pasirinkimas priklauso tik nuo jūsų pomėgių ir noro išbandyti ką nors naujo“, – teigia O.Gončarova.
Kokią pirtį pasirinkti?
Anot pašnekovės, žiemą yra tobulas metų laikas tiek atrandantiems pirtį pirmą kartą, tiek jose ieškantiems naujų patirčių. Lietuva gali pasiūlyti tiek tradicinius lietuviškus, tiek kitose kultūrose atsiradusius pirties būdus. Įvairovės gausu ir vietų pasiūloje. Jeigu norisi, pirtimi galima mėgautis netikėtose ir unikaliose vietose, o jeigu nėra galimybės išvykti toliau, ką pasiūlyti turi ir didieji šalies miestai.
„Termometro stulpeliams kiekvieną naktį krentant vis žemiau, mums natūraliai norisi ieškoti šiltesnių vietelių. O geresnės vietos mėgautis šiluma už pirtį, ko gero, surasti ir neįmanoma. Sakoma, kad lietuviams pirtis yra ne ką mažiau šventa nei tiems patiems suomiams. Tai įrodo ir ta milžiniška pasiūla gero garo procedūrų gurmanams. Karštų taškų, kuriuose netirpsta tik įspūdžiai, gausu visuose Lietuvose regionuose“, – sako „Keliauk Lietuvoje“ vadovė.
Ji išskiria kelias pirties patirtis, kurias verta išbandyti šią žiemą. Autentikos mėgėjams tiesiog būtina apsilankyti Lietuvos etnografiniame muziejuje ir garą patirti tradicinėje lietuviškojo dvaro pirtyje. Ieškantiems kažko egzotiškesnio galima rekomenduoti „indėnų pirtį“, kurioje vyksta ritualai, įkvėpti senųjų Šiaurės Amerikos genčių. Neišdildomus įspūdžius paliks ir vakaras „Pirtyje ant ledo“, įkurdintoje viduryje užšalusio ežero.
„Tai tik kelios idėjos, kaip galima patirti pirties malonumus. Tačiau galimybių tiek daug, kad kiekvienas tikrai suras kažką tinkamo sau. Daugybė pirties patirčių idėjų sudėjome „Keliauk Lietuvoje“ puslapyje. Jį pavartę nesunkiai susikursite nepamirštamos savaitgalio išvykos planą, pilną garo ir neištirpdomų įspūdžių“, – primena O.Gončarova.
