Tai – vienas iš kvailiausių, bet, tikimės, labai neišplitęs mitas. Kai kurie žmonės mano, kad lėktuvuose specialiai palaikoma žema deguonies koncentracija, kad žmonės būtų ramūs, o geriausia – išvis miegotų.
Iš tiesų deguonies koncentracija lėktuvo salone yra visiškai normali. Ir slėgis taip labai stipriai nesiskiria nuo to, prie kurio esame pripratę – užlipę ant 2-2,5 km aukščio kalno kur nors Tatruose patirsite tą patį slėgį, kuriame sėdite keliaudami lėktuvu. Tuo pačiu oru keleiviai dalijasi ir su pilotais, ir su kitais įgulos nariais, o niekas nenorėtų, kad už saugumą atsakingi asmenys būtų labai mieguisti.
Visgi šiek tiek žemesnis slėgis apsunkina deguonies pasisavinimą, ir tai gali turėti įtakos žvalumui, tačiau tikrųjų mieguistumo priežasčių reikia ieškoti kitur.
Žmonės lėktuvuose iš tikrųjų yra mieguistesni nei įprastai – tai nėra mitas. Tai esate pastebėję ir patys, o ir mokslininkai domėjosi šiuo reiškiniu. Pasirodo, viena iš priežasčių yra elementariausias judėjimas. Kai lėktuvas bėgėjasi, inercija žmones spaudžia prie sėdynių atlošų, ir smegenims atrodo, kad kūnas yra horizontalioje padėtyje. Ir tolesnio skrydžio metu lėktuvas švelniai juda, taip tarsi supdamas salone snūduriuojančius žmones.
Kita priežastis – psichologinis nuovargis. Visi žino, kokios nemalonios gali būti oro uosto procedūros. Reikia ateiti anksčiau, įveikti apsaugą, tuomet vėl laukti. Jeigu vėluoji, tai dar kamuoja įtampa ir baimė. Atsisėdus lėktuve aplanko atsipalaidavimas ir nusiraminimas, kuris virsta mieguistumu.
O ir aplinka tam tinkama. Pagalvėlės, antklodės, prigesintos šviesos – jei keliaujate naktį, tai greitai pamirštate apie patogios lovos poreikį ir greitai užmiegate vietoje. Galiausiai – tas žemo dažnio garsas, kurį skleidžia lėktuvo varikliai, yra toks monotoniškas, kad tiesiog užliūliuoja.
Beje, nemažai žmonių naudoja vadinamuosius baltojo triukšmo prietaisus, kurie padeda patogiau išsimiegoti namie. Jie skleidžia tolygų žemo dažnio garsą, kuris veikia raminančiai, mažina stresą ir sukelia mieguistumą.
