Geteborgo filmų festivalis – didžiausias Skandinavijoje – šiemet persikėlė į internetinę erdvę, kaip ir dauguma tokio tipo renginių pasaulyje. Organizatoriai tai pavadino „Izoliuotu kinu“ ir paskelbė vienam kino gurmanui suteiksiantys progą festivalio filmus žiūrėti ir išskirtinėje vietoje – Hamneskär saloje.
Tikriausiai tik kartą pasitaikančią galimybę gavo Švedijos medicinos darbuotoja, slaugytoja Lisa Enroth. „Tai yra svajonė“, – sakė ji vaizdo įraše, kuriame papasakojo apie savo patirtį saloje.
„Buvau išrinkta praleisti savaitę šioje nuostabioje vietoje, tiesiog žiūrint filmus ir mėgaujantis gamta, ramybe ir vienatve, – sakė ji, vėliau juokaudama: – pažiūrėsim, ką apie tai pasakysiu po septynių dienų, šeštadienį... Tai taip keista.“
Mažulytėje saloje stovi Pater Noster švyturys, ji iš jūros iškilusi netoli Geteborgo miesto. Vardą ji gavusi dėl salą supančių pavojingų vandenų, dėl kurių jūreiviai kalbėdavo maldas Tėve mūsų (lotyniškai – Pater noster).
Švyturys buvo pastatytas 1868 m. Rugsėjo mėnesį buvusiuose švyturio prižiūrėtojo namuose buvo atvertas naujas viešbutis. Būtent jame L.Enroth ir apsistojo savaitei. Tiesa, ne visiškai viena – saloje su ja yra ir dar vienas žmogus saugumo sumetimais.
L.Enroth gali žiūrėti visus festivalio filmus, ji savaitei aprūpinta maistu. Moteris apie įspūdžius pasakojo vaizdo dienoraštyje.
Viename iš savo video ji paskelbė, kad žengė svarbų žingsnį savo izoliacijoje. „Pradėjau kalbėti su orkaite, – prisipažino moteris. – Turėjau ilgą pokalbį su virykle... Pradėjau kalbėti su savimi.“
Organizatoriai prisipažino, kad nesitikėjo sulaukti tiek daug norinčiųjų, bet sakė esantys tikri, kad pasirinko tinkamą nugalėtoje – ir ne tik dėl jos meilės kinui.
„Ji taip pat pastaruosius metus praleido pirmose gretose kovodama su COVID-19 pandemija, – AFP sakė festivalio kūrybinis direktorius Jonas Holmbergas. – Tai irgi yra viena iš priežasčių, kodėl pasirinkome ją.“
L.Enroth ir pati prisipažino, kad aplikavo ne tik todėl, kad dievina filmus. Ji sakė norinti šiek tiek atsipūsti nuo chaotiško darbo ligoninės priimamojo slaugytoja.
„Metai buvo beprotiški, tad tai yra nuostabi galimybė sustoti ir juos visus apgalvoti“, – sakė L.Enroth.
