Ši istorija yra keliautojų konkurso „Kolumbas LT 2023“ nominantė.
Kai mes keliavome 2022 m. sausį, ji buvo ką tik atsidariusi vėl: tai yra, iki mūsų apsilankymo turistai į Saudo Arabiją iš viso tegalėjo patekti kelis mėnesius ir daugelis jų apsiribojo organizuotomis kelionėmis.
Pamatėme šalį, kuri, labiau nei beveik bet kuri kita, buvo nemačiusi nepriklausomų turistų – ir šios nuotraukos bei komentarai po jomis tai atskleidžia.
Nepaisant atsidarymo turistams Saudo Arabija iki šiol – viena konservatyviausių ir religingiausių pasaulio šalių, kur daug kas visai kitaip – ir tai parodo šios nuotraukos.
1. Aistė prie automobilio Saudo Arabijos dykumoje. Moterys Saudo Arabijoje vairuoti gali tik nuo 2018 m. Per visą kelionę matėme tik vieną kitą vairuojančią moterį ir tai tik sostinėje Rijade.
2. Antrojo pagal dydį Saudo Arabijos miesto Džidos centre vykstant musulmoniškai maldai. Visos parduotuvės tuo metu užsidaro, Saudo Arabija tarsi apmiršta.
3. Tas pats Džidos centras, pilnas gyvybės. Saudo Arabijoje vyrauja tautiniai rūbai: juos dėvi ir miestiečiai, ir kaimiečiai, ir turtingi, ir vargšai, o jei pamatai ką jų nedėvintį – tai paprastai arba imigrantas, arba (dar labai retai) – turistas.
4. Visuomet stengiamės šalyse, po kurias keliaujame, gyventi prisilaikydami vietos tradicijų. Čia, Al Uloje, išsinuomojome butą su tradiciniu madžliu (palei sienas įrengtais paminkštinimais sėdėti) vietoj fotelių, kėdžių ar sofų. Valgome. Deja, pavalgyti dviese restorane tą vakarą nepavyko: tas restoranas neįleido moterų.
5. Vietiniai taip įpratę sėdėti ant žemės, kad net, kai parke šalia yra suoliukas, geriau pasitiesia ant žemės kilimėlį, o ant suoliuko tik pasideda gėrimą... Džida, netoli aukščiausio pasaulyje fontano.
6. Net „McDonald's“ Saudo Arabijoje atrodo kitaip. Į pastatą yra du atskiri įėjimai ir zonos: vienišiems vyrams ir šeimoms. Nuotraukoje – šeimų zona. Kad moterys galėtų valgydamos atsidengti veidus, kiekvienas staliukas yra aptvertas ir su užuolaidėlėmis (kai šeima užsitraukia užuolaidas, moterį mato tik jos vyras ir vaikai). Tie restoranai, kurie tokių zonų neturi, kartais moterų ir nepriima (tai priklauso nuo to, kiek konservatyvi vietovė).
7. Priešingai stereotipams, musulmoniška apranga Saudo Arabijoje jokiais būdais nereiškia, kad žmonės atitrūkę nuo modernaus pasaulio realijų. Tik pažiūrėję šią savo asmenukę kompiuterio ekrane pamatėme, kad viena iš visiškai veidus užsidengusių moterų, ėjusių mums už nugaros, ranka parodė V ženklą (tokį ženklą ypač išpopuliarino korėjietiški serialai, nes Pietų Korėjoje įprasta darantis asmenukę taip sudėti pirštus).
8. Keliaudami visada stengiamės įsijausti į vietos kultūrą. Nors tai neprivaloma, Aistė pamėgino visą dieną pabūti apsirengusi ne tik abaja, bet ir nikabu (galvos apdangalas, slepiantis ir veidą). Šitaip lankėme „Saudo Arabijos Petrą“ – Al Ulos nabatėjų miestą.
9. Al Ulos grožis. Pagrindinis skirtumas nuo Petros: beveik nėra turistų. Ne tik dėl to, kad jie nenorėtų ten patekti: kai turizmas Saudo Arabijai toks naujas dalykas, kas kitur savaime suprantama, čia – sudėtinga.
Pavyzdžiui, bilietų į Al Ulos nabatėjų griuvėsius pardavimo sistema, kurios neperpratę sutikti kiti turistai liko nepamatę garsiausios Saudo Arabijos turistinės vietos (nors turistų Al Uloje be galo mažai, bilietų parduodama dar mažiau – juos reikėjo įsigyti iš anksto internetu, kasoje nebebuvo; su panašiais trukdžiais susidurdavome daug kur).
10. Į švenčiausią musulmonų miestą Meką ne musulmonai patekti negali. Netgi negali važiuoti artimiausiu aplinkkeliu – jiems nutiestas specialus kelias, nuo kurio Mekos nesimato. Čia unikalus kelio ženklas: privaloma kryptis ne musulmonams.
11. Antras švenčiausias musulmonų miestas Medina. Nuotraukoje – Mahometo kapo mečetė žvelgiant pro viešbučio langą. Internete buvo prieštaringos informacijos, kur Medinoje gali patekti ne musulmonai: vienomis žiniomis, negali tik į mečetės aikštę, kitomis – į visą miesto centrą. Vienas viešbutis mūsų neįleido, kitas – priėmė.
Kambario langai atsivėrė į pagrindinę aikštę ir galėjome regėti bei girdėti maldas ir muedzinų šauksmus garsiau, nei bet kur kitur pasaulyje. Tačiau, dėl kuklumo, langai su specialiomis medinėmis grotomis. Apskritai Saudo Arabijos namuose daugelis langų nepermatomi ar grotuoti, kad nesimatytų viduje esančių moterų.
12. Daugybėje nuostabių lankytinų vietų buvome visai vieni – kaip Vabos krateryje.
13. Saudo Arabijoje įprasta, kad miestų senamiesčiai nėra nei saugomi, nei griaunami – jie tiesiog paliekami likimo valiai. Tokių apleistų istorinių miestų – šimtai. Tai nėra „senovės griuvėsiai“: čia vos prieš keletą dešimtmečių gyveno žmonės, užėjęs į pastatus galėdavau rasti elektros rozetes. Būti vieninteliu žmogumi tokiuose apleistuose miestuose savaip baugu, savaip įdomu. Čia – Šakros miesto kryžkelėje.
14. Pajūrio miestų senamiesčiai, kaip Vadžho, statyti kitaip, bet ne mažiau apleisti. Saudo Arabijos senamiesčiai buvo viena įspūdingiausių mums vietų Saudo Arabijoje – ir tokia, apie kurias negausi informacijos iš anksto.
15. Saudo Arabijos valdovų nuotraukos ir „Vision 2030“ programos reklama. Programos tikslas – Saudo Arabija, nepriklausoma nuo naftos. Sekant JAE pėdomis, vienas pagrindų „naujai ekonomikai“ – turizmas. Bet laukia dar labai ilgas kelias...
16. Ruošiantis statyti pramogų objektus griaunami ištisi Džidos rajonai. Įdomu, kokią Saudo Arabiją turistai ras po 5-erių, 10-ies ar 15-os metų?
17. Saulėlydis prie „Jeddah Tower“ Džidoje. Šis pastatas pradėtas statyti 2013 m. ir turėjo būti daugiau kaip 1 km aukščio, tapti aukščiausiu pastatu pasaulyje. Tačiau 2018 m. statyba strigo. Teorijų kodėl – daug, bet tai vienas iš daugelio pavyzdžių, kai skambios reklamos Saudo Arabijoje nesutapo su realybe. Todėl kas Saudo Arabijoje išliks, o kas pasikeis, lažintis tikrai nedrįsčiau. Pagyvensim – pamatysim!
Augustino straipsnį apie Saudo Arabiją rasite čia.
Kelionės į Saudo Arabiją videodienoraštis čia.
Ši istorija yra keliautojų konkurso „Kolumbas LT 2023“ nominantė.
