Ši istorija yra keliautojų konkurso „Kolumbas LT 2023“ nominantė.
O šiandien kaip koks senas gandras pakilau dviračiu link Šiaurės Lietuvos. Klaipėda–Dovilai–Gargždai–Vėžaičiai–Plungė. Įdienojus gan karšta. Prakaitą ploviau Kulių tvenkinyje. Plungėje susitikti su klasioku Stasiu nepavyko – tas dar įsikinkęs į darbus.
Dar pavažiavau link Salantų apie 9 km ir stojau nakvynei prie Mišės ežeriuko. Apaugęs ajerais, švendrais, meldais, atabradų beveik nelikę, bet vis tiek išsimaudžiau. Uodų beveik nėra, vėjas nutilo. O dieną vis į kaktą pūtė. Šiandien nuvažiuota 79 km.
Rugpjūčio 25 d., ketvirtadienis
Naktis buvo tik su epizodiniu miegeliu – vėl skaudėjo kairysis petys, išsileido čiužinukas ir buvo kietoka miegoti. Rytas buvo pasiniaukstęs, tolumoj net griaustinį girdėjau, todėl ruoša buvo pagreitinta.
Bet lietaus nebuvo, vėliau išsigiedrijo, tiktai vėjas šiandien – vien priešinis. Buvo sunkoka. Stabtelėjau Šaukliuose, Nagreckių sodyboj, tuo nustebindamas kaimynus. Mosėdyje aplankiau akmenų muziejų, o į Into sodybą jau nėjau.
Toliau traukiau link Apuolės per Žebrokus, Erslą. Kliuvo apie 8 km bjauroko žvyrkelio. Piliakalnis neblogą įspūdį paliko. Toliau – į Skuodo ir Mažeikių kelią, už Aleksandrijos sukau link Gesalų ir ten apsistojau. Gera užtvanka, pliažiukas. Yra kur atsigaivinti.
Nuvažiavau 64 km, iš viso – 143 km.
Rugpjūčio 26 d., penktadienis
Startas iš Gėsalų kiek pavėluotas – išvažiavau apie 9.30 val., nes iš vakaro kitapus tvenkinio jaunimas ilgai vakarojo su bumčikais, tai užmigt nebuvo laimės. Labai tvarkingas kaimas Gėsalai, yra paminklai apylinkių upeliams. Gražios sodybos, yra net tvarkinga žemės ūkio bendrovė, parkas.
Išvažiavimas link Ylakių – žvyrkelis, tai apie 4 km pasikračiau. Toliau – kelias į Mažeikius su gan intensyviu eismu. Mažeikiuos ieškojau nusipirkti varžtelių, pirkau produktų. Dar pavažiavau apie 15 km ir ėmiau dairytis nakvynės. Radau Palnosių kaime prie Ventos tilto. Sunkoka buvo diena važiuoti vis prieš vėją.
Šiandien – 62 km, iš viso – 205 km.
Rugpjūčio 27 d., šeštadienis
Ryte nutariau, kad jau laikas barzdą nusiskusti. Todėl gal ilgiau užtrukau, išjudėjau apie 9.30 val. Pasiekiau Akmenę, ten pakely pamačiau daug gražių dalykų iš akmens iškaltų.
Bespoksant atėjo pats kūrėjas, meistras Antanas. Labai smagiai pabendravom, jis aprodė savo kūrinius. Ir kaip žmogui užtenka vieno gyvenimo tiek gražių dalykų sukurti? Truputį supavydėjau, o meistras, sakė, supavydėjo man – tokio atsipūtusio keliavimo.
Priešinis vėjas smarkokai vargino, bet juk pats prašiau dangaus prasivėdinimo.
Dar aplankiau Akmenės muziejų, ten gera ekspozicija. Ir vėl į kelią – link Naujosios Akmenės, toliau – Žagarė ir link Joniškio. Priešinis vėjas smarkokai vargino, bet juk pats prašiau dangaus prasivėdinimo.
Nakvynę radau prie Skaisgirio karjero, gerai išsimaudžiau ir su jaunu žvejuku paplepėjau. O nakvynės vis sunkokos būna – išsileidžia čiužinukas, o ir petį skauda. O ką darysi – čiužinuką gal dar paklijuosiu, o peties – tai nelabai...
Šiandien nuvažiavau 64 km, iš viso – 269 km.
Rugpjūčio 28 d., sekmadienis
Skaisgirys rytą manęs lengvai nepaleido – po ruošos parūpo palipti į apžvalgos bokštelį, iki jo takas su įvairiais „masažuokliais“ kojų padams, išdrožta medinių grožybių, sūpynės vaikams ir kt. Gražu. Susiskambinau su klasioku Rimu S., jis gyvena Joniškyje.
Susitikome miesto centre, ilgokai paplepėjome. Paskui myniau per Kriūkus, pasiekiau Žeimelį. Ten miestelio centre – paminklas Teodorui Grotusui. Sukau link Bauskės ir prie užtvankos stojau nakvynės. Šalia – du žvejukai iš Panevėžio, tai vakaras visai nenuobodus. Vanduo nelabai švarus, bet išsimaudžiau pakenčiamai. Bandžiau klijuoti čiužinuką, bet nesėkmingai.
Nuvažiuota 56 km, iš viso – 325 km.
Rugpjūčio 29 d., pirmadienis
Dangus smarkiai niaukstosi, reikia skubiau rašto darbus atlikti.
Rytą žvejukai Petras ir Boleslovas vis judėjo prie meškerių, dar atsirado trečias, tai ilgiau pamiegoti nepavyko. Po ruošos išjudėjau apie 8.30 val., iki Bauskės netrukau nei 2 val. Apžiūrėjau pilį (tik iš lauko), apsirūpinau produktais prekybos centre ir važiavau link Skaistkalnės –tai trumpiausias kelias į Biržus. Kliuvo apie 13 km žvyrkelio, per miškus jis visai neblogas. Kelyje buvo sutraiškytų gyvačių, žalčių, tų dar porą gyvų mačiau.
Latvijos pusėje, Skaistkalnėje, mane pavijo ir kalbino dviratininkas Giedrius (teatleidžia, jei vardą blogai įsidėmėjau). Labai domėjosi mano persona, patarė važiuoti pro Kirkilus. Dar kelyje pavijo toks Robertas iš Portugalijos, pasigyrė jau grįžtantis iš Nordkapo, susukęs jau apie 12 000 km. Va čia tai keliautojas.
Sakė norintis Kirkilų ežeriukus ir bokštą aplankyti. Aplankiau ir aš, tik gerokai atsilikęs. Nakvynę radau jau prie Širvėnos ežero, prie Rinkuškių bendruomenės namų. Vieta – ne stebuklai, bet nebėra kada ieškoti geriau. Grumena griaustinis, naktį tikrai bus lietaus.
Nuvažiuota 83 km, iš viso – 408 km.
Rugpjūčio 30 d., antradienis
Šįryt dangus manęs pasigailėjo – leido sausam susipakuoti ir papusryčiauti. Naktį lietaus taip pat beveik nebuvo. Išjudėjau apie 8.30 val., norėjau pasižvalgyti po Biržus. Žiauriai nusivyliau: seniai bemačiau tiek išraustų miesto gatvių, uždarytų tiltų ir pravažiavimų.
Žiauriai nusivyliau.
Paklajojau apie 1,5 valandos ir moviau tolyn, link Vabalninko. Oras dar visai pamanomas, bet prieš Vabalninką jau gavau lietaus. Toliau – dar daugiau, porą kartų slėpiausi – vieną kartą po medžiais, kitą – pakelės jau nebegyvenamo namo gonkeliuose. Ten palikau centą – simbolinį užmokestį šeimininkams.
Labai patiko pervažiuota Žalioji giria, tik nei grybų, nei grybautojų nemačiau.
Panevėžyje kiek paklaidžiojau, ieškodamas reikiamo adreso. Dukterėčia Vida jau belaukianti su vaišėmis, o dviratį nakčiai į namą liepė varyti. O oras visai atšalo – vėjas, dulksna. Bet nakvoju po stogu ant minkšto čiužinio. Gaila, šeimininkas grįžta iš reiso tik poryt.
Šiandien įveikiau 83 km, iš viso – 491 km.
Rugpjūčio 31 d., trečiadienis
Saulė tuoj slėpsis už kalniuko, ant žolės – voratinklių tvoros. Palapinė sausoj vietoj – dešimt berželių ir trys pušelės saugo nuo vėjo, apsaugos kiek ir nuo lietaus (jei tokio sulaukčiau), ir nuo rytinės rasos.
Panevėžyje rytą – sotūs pusryčiai, šeimininkė išlėkė į darbą. Man paliko raktą, liepė ilsėtis, bet ilgai neužsibuvau.
Susiskambinau su grupioke Viktorija – o ta serga kovidu, į svečius nepriima. Pusseserė Regina su vyru Antanu labai kvietė užsukti, tai pravažiavau per Panevėžio centrą ir atsidūriau pas juos. Kava, saldumynai ir daug kalbos apie viską.
Į kelią – apie 11 val., važiavau per Berčiūnus, Naujamiestį, žvyrkeliu iki Baisogalos. Toliau – link Raseinių per Grinkiškį – ten nulijo stiprokas, bet trumpas lietus. Dar apie 15 km. – ir kelias vėl sausas. Nakvynė ant kalniuko buvusios sodybos vietoje.
Nuvažiuota 79 km, iš viso – 570 km.
Rugsėjo 1 d., ketvirtadienis
Ko gero, šiandien sunkiausia kelionės diena. Rytas – šaltokas, pradžioje – net su striukele. Iki Raseinių dar neblogai – ir vėjas pusiau šoninis, dar aplankiau Maironio tėviškę. Jo pamėgtame šaltinėlyje pasisemti vandens nepavyko – jis jau beveik išdžiuvęs, tik kubilėlis medinis bestovįs.
Raseiniuose pirkau naujus marškinius, pirkau produktų. O alaus seneliui ir nedavė, nes anūkai šiandien išėjo į mokyklą.
Senasis Žemaičių plentas ir dar dažnokai prieš vėją – man jau sunkus, į kai kurias įkalnes vos užpūškavau. Sunku buvo. Už Kryžkalnio – per Bijotus, Girdiškes (nepavyko pamatyti įdomaus bažnyčios altoriaus, jau buvo vėlu). Nakvynę radau neprivažiavus Upynos. Užvėlavau su apsistojimu, rašau jau palapinėje. Pėdoms atšildyti užsidėjau „šiltukus“, gal padės. Naktis prognozuojama vėsi, bet stojausi neprapučiamame miške, gal nesušalsiu.
Nuvažiuota 84 km, iš viso – 654 km.
Rugsėjo 2 d., penktadienis, 10-oji kelionės diena
Baigiau štai šių metų kelionę. Namuose – nuo dviračio – tiesai į karštą pirtį, va čia tai malonumas. O ryte kėliausi ankstėliau, kiek anksčiau ir išjudėjau. Upynoje net nesustojau, buvau sustojęs tik Vytogaloje – S.Girskio – Girėno gimtinėje. Apžiūrėjau tik iš lauko, nes muziejus-troba dar buvo uždarytas. Toliau vėl per upių slėnius ir nelengvas įkalnes – Šilalė, Kvėdarna, Pajūralis. O nuo čia iki Judrėnų jau žvyrkelis, vietomis sunkoka. Net kelininkai su tokiu greideriu susidomėjo mano ypata – daug klausinėjo ir dyvijosi.
Judrėnuose lietutis vos vos nulynojo. Toliau – jau gerai – asfaltas, įkalnės nebeaukštos. Trumpi sustojimai tik atsigerti ir užkąsti, kiek ilgiau prisėdau Veiviržėnuose. Kai paskambino sūnus ir sužinojau, kad laukia pirtis, tada dar atsirado jėgų tempą paspartinti.
Nuo Pėžaičių iki pat Rimkų viaduko – kelio remontas, labai nepaskubėsi. Keistas klausimas iš pralenkusio ir sustojusio mašiniuko: „Ar tavo pavardė ne Liutkevičius?“ Nagi kad ne.
Šiandien kelionės rekordas – 108 km, iš viso nuvažiuota 762 km. Pernai per tą patį laiką – daug mažiau, tai gal dar senas kelmas turi parako?
Dviratis atlaikė gerai, tik vienas varžtelis išbiro, porą kartų papučiau padangas ir kartą sutepiau grandinę.
Štai taip palydėjau vasarą, iki kitų kartų, brangučiai...
Ši istorija yra keliautojų konkurso „Kolumbas LT 2023“ nominantė.
