Kinai sako, kad Labrango vienuolynas yra jų valdose, o mano vietiniai draugai iš Tibeto pareiškė, jog jau esu Tibete. Panda mane moko visuomet išlikti politiškai korektišku komunizmo apsuptyje, kad nedeportuotų anksčiau laiko, tai nusprendžiau, kad Labrango vienuolynas stūkso kalnuose, kurie priklauso gamtai.
Bėda, kad kovo mėnesį konfliktas tarp Tibeto ir Kinijos visuomet paaštrėja, ir Kinija užveržia nasrus visam Tibeto regionui bei vietoms, kuriose yra Tibeto gyventojų ar budistų. Į tam tikras vietas net negalėjau nuvykti, nes budistai vienuoliai bijojo, kad juos įduosiu valdžiai, o kinai bijojo, kad paskatinsiu Tibeto nepriklausomybės kovą. Visi bijo, o kentėjau tai aš.
Taip ir vaikščiojau po vienuolyną su draugais – vietiniu vienuoliu, kuris kalba mantras, ir patruliu iš Kinijos, kuris raportuoja tas mantras komunistų partijai. Gyvenimo dinamika. Ironiška, bet didžiulio skirtumo tarp šių draugų neįžvelgiau. Visi tiesiog dirba savo darbą. Taip, pasirodo, budizmas yra tapęs tikrų tikriausiu darbu – vienuoliai turi aprangos kodą, savo organizaciją, už suteiktas paslaugas susirenka pinigus ir kasdien renkasi į konferencijų salę, geriau žinomą kaip šventyklą, sutvirtinti komandos ryšių. Dvasingumas tiesiog veši.
Nustebau pamatęs, kaip gražiu apdaru apsirėdęs vienuolis išsitraukė iš vienos kišenės „iPhone“, o iš kitos – naujo visureigio raktelius, ir nuvažiavo į restoraną įkirsti šviežiai paskrudinto kepsnio. Tas pats vienuolis per dieną aplanko kelias vargingas šeimas, sukalba mantrą ar dvi ir už tai susirenka savanorišką auką, kurią duoti yra privaloma. Budistinis komunizmas.
Nieku gyvu nesakau, kad melstis yra blogai, bet kai mantras įrėmini į kainyną ir institucionalizuoji, tai jau nebeskoninga. O ir daug vienuolių be gražaus drabužio su Buda neturi jokio ryšio. Tiesiog gyvena Labrango vienuolyne, nes ten gyventi labai gerai – turi jie TV, wi-fi, telefoną ir gal net jacuzzi. Tik partnerio dar vis negalima turėt, bet, manau, su laiku Budos žodžiai bus interpretuoti iš naujo.
Mažieji vienuoliai elgiasi kaip mokykloje – vėluoja į pamaldas, pamiršta mantrų žodžius, šnekasi tarpusavyje, kai reikia su Buda šnekėtis, ir, galiausiai, viską metę, pasiima futbolo kamuolį ir išeina į gatves žaisti.
Gyventojai kaip pamišę daro korą, t.y. vaikšto ratais aplink visą vienuolyną ir suka cilindrus, pripildytus mantrų. Čia aš lenkiu galvą prieš Budą – jis privertė žmones vaikščioti po 8 valandas per dieną, nes kitaip jų mantros neišsipildys.
Mantros dažniausiai kalbamos tikintis sulaukti sveikatos. Vaikščiojant kalnuose sveikata susitvarko pati. Žmonės garbina Budą, nes mantrosišsipildė, o tas tingiai sėdi ir nieko neveikdamas šypsosi. Praktiškas religijos grožis. Ir iš tikro, aplink Labrango vienuolyną jaučiasi, kad žmonės net nesupranta, jog praktikuoja sveiką gyvensenos būdą. Vietoj to jie labai įnirtingai skiria laiką garbindami Labrango vienuolyną ir vienuolius. Ypač senoliai, kurie jau jaučia, jog mirtis po truputį beldžiasi į duris.
Visas Labrango vienuolyno grožis atsiveria, kai supranti, kad visi gyventojai, kurie pasimetę garbina nepažintus budizmo dievybes, iš tiesų yra be galo šilti ir geranoriški. Čia susipažinau su begale trumpalaikių draugų, kurie mielai mane vedžiojo po vienuolyną, vertėjavo kalbantis su vienuoliais, o dienos gale dar ir nupirkdavo pavalgyti. Pradedu suprasti, kad – su ar be budizmo – kinai bei tibetiečiai yra labai geri žmonės, ir jiems yra natūralu pašaliečius keliautojus priimti kaip šeimos narius. Ir ne dėl pinigų, o iš idėjos.
Tai kaip ten yra su dvasingumu Labrange? Po daugumos vienuolių apdarais ir skambiais žodžiais slepiasi neišmanymas ir nežinomybė; kalnų oras ir nuostabūs vaizdai atgaivina širdį; vietiniai ne mantromis, o darbais išlieka sveikais, bet to nesupranta; o vienuolynas stūkso jau 300 metų ir išlieka vienu iš pagrindinių budistų iš Tibeto centru. Nors daug išminties ir dvasingumo nepamačiau, bet viskas labai praktiška ir modernu, o žmonės yra pasakiškai dori bei paslaugūs. Atitolo budizmas nuo Budos, bet Buda vis tiek sugeba paskleisti ramybę. Toks tas modernus komunistinis budizmas Labrango vienuolyne.
Daugiau nuotykių iš Kinijos galite sekti WritingAmigo paskyroje.
