Pasirodo, Madeira – sala Atlanto vandenyne, priklausanti Portugalijai, garsėjanti savo Madeiros vynu, Naujųjų Metų šventimu su įspūdingais fejerverkais, švelniu klimatu bei stulbinančiais kraštovaizdžiais. Mūsų kelionei tokio sąlygos buvo kaip tik. Žinoma, salą pasiekti teko su keliais persėdimais bei naktimi Lisabonos oro uoste.
Vakare palikau lietingą ir šaltą Lietuvą, o jau kitos dienos ryte leidausi vis dar viename iš pavojingiausių pasaulio oro uostų – Funchal. Tik išlipus iš lėktuvo nustebino saulėtas ir šiltas rytas, tinkantis puikiai dienos pradžiai. Norėdami apkeliauti visą salą, išsinuomojome automobilį už prieinamą kainą ir pradėjome savo 5 dienų kelionę po Madeiros salą.
Nakvynė
Vieną naktį leidome sau paišlaidauti ir apsistojome viešbutyje, kur sumokėjome 30 eurų už naktį. Žinoma, vertėjo, nes viešbutis siūlė daugybę pramogų: vidinis bei laukinis baseinas, golfas, skvošas, tenisas, badmintomas, sauna bei vakarinės pramogos, o ką jau kalbėti apie vaizdą atsiveriantį pro langą. Kalnai, vandenynas, ošiančios bangos bei palmės, neblogą žiemą jie ten turi. Kitas naktis apsistojome trejuose svečių namuose, kur nakvynė su pusryčiais žmogui kainavo 12-17 eurų už naktį, o ir sąlygos buvo tikrai geros bei malonūs šeimininkai. Visada patardavo, ką aplankyti, kur skaniai pavalgyti, ką išbandyti ir kaip ten nusigauti.
Pramogos
Madeira yra itin kalnuota sala todėl galima rasti daugybę vietų lipimui į kalnus. Žinoma, neįmanoma visko aplankyti per tokį trumpą laiką, todėl pasirinkome 3 gražiausius žygiavimo kelius. Ponta de Sao Lourenco tai taškas rytinėje pakrantėje esančiame iškyšulyje, kur galima pamatyti dar žmogaus nepaliestą gamtą, kur vyrauja vulkaninių uolienų, jūros bei skardžių kombinacija. Aukščiausias salos taškas – Pico Ruivo esantis 1861 m aukštyje, kuris pasiekiamas dalį kelio užkilus mašina, bei 1,5 valandos einant pėsčiomis.
Nuostabiausias mano iki šiol matytas vaizdas buvo būtent pasiekus šią viršūnę. Buvome virš debesų, visur aplink vien tik kalnai, o vandenynas susimaišęs su debesimis buvo panašesnis į sniegą. Galiausiai aplankėme garsiąsias Levadas, kurios yra būdingos būtent Madeirai ir yra naudojamos kaip drėkinimo sistema. Vaikščiojome visą dieną, grožėjomės šaltiniais tekančiais iš kalnų, augmenija bei pačiais kalnais.
Didžiausias ir labiausiai apgyvendintas miestas Madeiroje yra Funchalis. Didelis uostas, siauros ir vingiuotos gatvelės, daug augmenijos, keltuvai keliantys pamatyti visą šį grožį iš aukščiau. Nors nemėgstu didelių miestų ir mėgaujuosi gamta, tačiau šis miestas man paliko įspūdį. Lankėmės šventiniu laikotarpiu, todėl turėjome galimybę pamatyti festivalius bei koncertus gatvėse, su tradiciniais madeiriečių drabužiais, šokiais ir dainomis.
Žmonės
-
Konkursas „Egzotiškos atostogos“. Viso pasaulio egzotika, sutilpusi Ispanijos stadione
-
Konkursas „Egzotiškos atostogos“: fantastiškas medaus mėnuo Havajų salose
-
Konkursas „Egzotiškos atostogos“: kaip švaruolei išgyventi Indijoje
-
Konkursas „Egzotiškos atostogos“: Spalvotoji Meksika – įtraukianti egzotika
-
Konkursas „Egzotiškos atostogos“.Viena šimtoji Indijos, kur laimingi laiko neskaičiuoja
-
Konkursas „Egzotiškos atostogos“. Kultūrinis šokas Kinijoje – nepaprasta kelionė
-
Konkursas „Egzotiškos atostogos“. Medaus mėnuo Kanarų saloje Lanzarotėje
Žmonės Madeiroje labai įvairūs. Retas kuris piktinosi užsieniečiais. Nors vis dar įstrigęs įvykis kavinėje, kai užsisakę picą gavome ją ką tik ištrauktą iš mikrobangų krosnelės ir užšąlusiu vidumi. Pareiškę priekaištus gavome jų patys, kodėl atvykę iš Lietuvos ir Prancūzijos už 6 eurus tikimės didelės picos. Mums reikėjo tik šilto maisto, o viskas baigėsi taip piktai.
Žinoma, tai tik vienintelis nemalonus įvykis, kuris dabar priverčia šypsotis. Šiaip madeiriečiai malonūs ir paprasti žmonės. Sutikome daug gerų žmonių, kurie padėjo keliaujant, mielai bendravo ir domėjosi iš kokių kultūrų mes atvykę, kodėl būtent čia, ar mums patinka jų sala ir pan. Susikalbėti nebuvo sudėtinga, daugelis kalba angliškai, o jei ne, tai prancūziškai tikrai, todėl dėl kalbos barjero problemų neturėjome.
Naujieji metai
2006-2007 metais Madeira pateko į Guinnesso rekordų knygą už didžiausią fejerverkų šou. Žinoma, ir mes labai laukėme Naujųjų metų vakaro, tikėjomės kažko labai įspūdingo ir nenusivylėme. Madeiriečiai fejerverkus šaudė jau nuo 23 valandos, o mums atėjus į Funchalio centrą apie 23.30 teko ilgai paieškoti tinkamos vietos stebėti šou. Vos tik sulaukus vidurnakčio supratome, kad tai buvo beprasmiška. Fejerverkai šaudė iš visų pusių, šou buvo surengtas taip, kad būtų įmanoma matyti kiekvienam. Miesto savivaldybės fejerverkų šou truko 10 min, pasak madeiriečių „ tik 10 min“, tačiau tokio įspūdingo šou dar nesu mačiusi.
Apie šią kelionę būtų galima pasakoti ir pasakoti, tačiau manau, kad didžiausius savo įspūdžius, kurie galėtų sudominti kitus jau papasakojau. Kelionė aplink Madeirą kol kas yra mano pati egzotiškiausia kelionė.
