Konkurso taisykles galite rasti čia.
Į Keniją keliauju antrą kartą, kartu su grupe, ir esu tikra, kad tai ne paskutinė mano kelionė į šią šalį. Taip pat džiugu girdėti, kad po kelionės, absoliučiai visi šios grupės turistai, sakė dar sugrįšią čia.
Kenija – safari kelionių centras Afrikoje. Viso pasaulio turistai, o šįkart ir mes keliaujame pasižiūrėti žvėrių migracijos. Kur dar galima pamatyti laisvai vaikščiojančių liūtų, dramblių, antilopių, zebrų, žirafų ir daugybę kitų gyvūnų vienoje vietoje. Kenija ne tik gyvūnų rojus. Balto smėlio paplūdimiai, natūralios didžiulės palmės, milžiniški koralų sodai, puikus aptarnavimas, nuostabus klimatas, šiltas vandenynas... Visa tai stulbina ne vieną ir visa tai galima patirti vienos kelionės metu.
 |
| Neringos Kojytės nuotr./Masajų genties moterys |
„Karibu Kenya“ – Sveiki atvykę į Keniją! – išgirstame šiltą pasveikinimą vos išlipę iš lėktuvo. „Jambo, jambo“, – kartoja kiekvienas naujai sutiktas Afrikos gyventojas. Svahili kalba reiškia „Labas“ ir šis žodis lydi kelionėje po Keniją nuolatos ir visur. Svarbiausia, kad pasitikimas, pasisveikinimas, vietinių žmonių šypsena tiesiog natūraliai išsprūsta iš širdies, tuomet pasijauti toks laukiamas, toks savas čia.
Iš Amsterdamo į Kenijos sostinę – Nairobį atskrendame pakankamai vėlai. Po ilgos kelionės, trumpos pažinties su grupe visi išsiskirsto miegoti, nes iš pat ankstyvo ryto turėsime pradėti įdomų žygį į gyvūnijos pasaulį.
 |
| Neringos Kojytės nuotr./Safari džipas |
Ryte nuovargio veiduose nematyti, safari kepurėlės, safari apranga, šypsenos veide – visi pasiruošę į kelionę. Mūsų laukia trys safari autobusiukai, su šmaikščiais anglakalbiais vietiniais vairuotojais. Tuoj pasiskirstom į tris komandas ir mes jau pakeliui į nacionalinius parkus. Judam iš Nairobio žemyn Tanzanijos link, keliai prasti, greitis ribojamas iki 80 km per valandą.
Atstumai nemaži, tačiau kelias neprailgsta, nes nuolat besikeičiantys vaizdai patraukia dėmesį. Skurdūs kaimeliai, dirbantys ir poilsiaujantys žmonės, kontrastinga gamta. Kelios valandos ir mes jau afrikietiškos gamtos glėbyje.
 |
| Neringos Kojytės nuotr./Dramblių kaimenė |
Pirmasis mūsų aplankytas nacionalinis parkas – Amboseli. Jis yra šalia Tanzanijos ir didžiausio Afrikos kalno Kilimandžaro. Net ir pačios Kenijos pavadinimas svahili kalba reiškia baltąjį kalną, nes jo viršūnė nuolat skendi debesyse.
Šią dieną mes pamatėme beveik 80 % gyvūnų. Žirafos, zebrai, liūtai, antilopės, drambliai, beždžionės, laukiniai šernai ir kt. Pamatėme beveik visą „Didįjį žvėrių penketą“ – dramblį, liūtą, buivolą ir kitai dienai liko du – leopardas ir raganosis. Visiems įstrigo drambliai besivejantys liūtus, niekada negalėtum pagalvoti, o čia prašau liūtai kaip įmanydami „dėjo į kojas“ nuo dramblių.
 |
| Neringos Kojytės nuotr./Žirafos |
Sėkminga dienos išvyka, produktyvi foto medžioklė.
Po turiningos išvykos įsikuriame „Amboselio Lodge“. Jaukūs nameliai įsikūrę dideliame sode ir „paskendę“ paukščių triukšme. Ne vienam primena kaimo turizmą, tik mūsų kaimuose nepamatysi beždžionių šokinėjančių stogais, prabėgančių gazelių, praskrendančių apuokų. Naktį čia bet kada gali užklysti dramblys, liūtai ar hienos, tad prie kiekvieno namelio yra apsauga – vietinis masajas. Jie stovi su ietimis ir saugo čia atvykusius turistus.
 |
| Neringos Kojytės nuotr./Straipsnio autorė nacionalinio parko namelyje-palapinėje |
Kita dieną apsilankome tikrame masajų kaime, kur paprastai gyvena dvi šeimos – apie 50 žmonių. Mūsų turistai nudžiugino masajų vaikus mažomis dovanėlėmis, saldainiukais. Tyras džiaugsmas spindėjo mažylių akyse. Po šio apsilankymo, net neabejoju, kad kiekvienas iš mūsų pergalvojo savo gyvenimo vertybes...
Susimąstę keliavome toliau iš vieno parko į kitą. Vakarinis Tsavo parkas – tai dramblių rojus. Čia pamatėme ir likusius „Didžiojo penketo“ gyvūnus, o taip pat ir begemotus...
Vakare įsikūrėme kalnuotoje vietovėje, su kerinčiu nacionalinio parko gamtovaizdžiu. Mus džiugino varlių simfoninis orkestras, o vietoj jau įprasto vaizdo – beždžionių, medžiais karstėsi gyvūnai panašūs į barsukus. Tokia ta laukinė gamta...
 |
| Neringos Kojytės nuotr./Mama |
Po kelių dienų safario, pilni įspūdžių, lengvai nuvargę, ir jau geresniais keliais traukėme Mombasos link – poilsio ir atostogų sostinės. Keliai nepriekaištingi ir tai – prezidento Kibakio nuopelnas. Tiesa, pasak vietinių, tai vienintelis geras prezidento darbas per penkerius metus.
Po kokių 5 valandų pasiekėme savo poilsio oazę. Viešbučio teritorija paskendusi palmių giraitėje, banguojantis šiltas ir kvapnus vandenynas, giedras dangus ir šilta saulė, besišypsantis ir svetingas viešbučio personalas, gardus maistas bei patys šviežiausi vaisiai užbūrė akimirksniu, tad visi pasinėrė į atostogų sūkurį.
Šiek tiek pailsėję nuo safarių, leidomės į tolimesnę kelionę. Aplankėme seną Mombasos miestą – musulmonų meką, su tvarkingu senamiesčiu, uostu, turgumi, turtingų ir vargšų rajonais.
Aplankėme šalia Mombasos esančią krokodilų fermą, kur šiuo metu, neįtikėtinas skaičius krokodilų – net apie 10 000. Seniausiam krokodilui jau per 100 metų. Besilankant fermoje, nė vienas neatsisakė paragauti ir krokodiliukų mėsos, kuri nesuprasi į ką panaši – nei žuvis, nei vištiena.
O kaip gi esant Kenijoje neišsiruošti į žvejybą? Kadangi grupė nemaža, turėjome surasti keletą didesnių laivelių. Kelionė buvo labai įdomi...Net ir tie, kurie manė jog negali susirgti jūros liga, susirgo...Gerai tik kad trumpam. Bet kokiu atveju, žvejyba buvo sėkminga. Didžiausias laimikis buvo traukiamas apie 20 min ir svėrė 29 kg! Vakare galėjome skanauti savo pačių sugautos ir puikiai viešbučio virtuvės šefo paruoštos žuvies.
Taip pat būnant Kenijoje negali nepasinerti į Indijos vandenyno gelmes... Tad išsiruošėme į dar vieną kelionę – Vasinio salą. Plaukiančius laivu mus sveikino delfinai, viens per kitą šokinėdami ir džiugindami mūsų akis. Vėliau ir mes visi sušokome į vandenį, pasižiūrėti Indijos vandenyno pasaulio. Palyginus su Raudonąja jūra, jis šiek tiek nublanksta...
Pati Vasinio sala palieka nuostabių prisiminimo akimirkų – milžiniškų krabų ir jūros gėrybių pietūs, ožkytės lakstančios šalia, milžiniški baobabai, vandenyno nuskalautos uolos, šimtai miegančių šikšnosparnių.
 |
| Neringos Kojytės nuotr./Vaikai |
„Hakuna Matata“ – jokių problemų – taip galvodamas išvyksti namo į nepaprastai greitu tempu gyvenančią Europą su viltimi, kada nors sugrįžti atgal į Keniją.
