A
Autostopas – keliavimo būdas, kai atsistojęs kelyje rodai nykštį ar delną ir važiuoji nemokamai. Tokiu pačiu būdu po Rumuniją keliavome ir mes. Tranzuoja čia nuo jauno iki seno, tik skirtumas tas, jog vietiniai už pavežtą atstumą susimoka. Pasitaikė atvejų, kai sustodavo vairuotojai, kurie norėdavo pavežti mus ten, kur jiems visai nereikia ir paprašydavo nerealios sumos už kelionę (trisdešimt eurų už beveik trisdešimt kilometrų). Tokiems vairuotojams kartais net nepadėkodavom, kad sustojo. Visą kelionę iki, po ir iš Rumunijos įveikėm nesumokėję nei cento.
 |
| A.Šileikio nuotr./Miesto gatvelės |
G
Gratis – rumunų kalbos žodis, kuris reiškia „nemokamai“. Žinodami šį žodį išvengėme keblių situacijų. Sakome miestą ir gratis. Kai vairuotojas pakartodavo gratis, lipdavome į mašiną ir džiaugdavomės.
D
Džiaugsmas – būsena, kai jautiesi linksmas, laimingas. Tokia būsena greitai praeina, kai vairuotojas staiga ima sakyti, jog „no gratis“. Tuomet kalbėdamas rumuniškai, įterpdamas vokiškų ir angliškų žodžių jis aiškina, kad Rumunijoje niekas nekeliauja nemokamai. Mes aiškiname atvirkščiai. Vairuotojas vis keistai nusišypso, lyg piktai, lyg ironiškai, ir po gramatiškai netaisyklingų sakinių vis pridurinėja „cha cha, shaize, shaize“. Pasakojame, kad atvykome iš Lietuvos ir vykstame namo, visa kelionė buvo nemokama. Jis reikalauja įrodymų, kad esame lietuviai.
Į
Įrodymai – argumentavimas, liudijimas, dokumentas. Kompanionės raginamas neduoti jam savo asmens tapatybės kortelės visgi ją duodu. Rudos vairuotojo akys nužiūrinėja asmens tapatybės kortelę. Po ilgų svarstymų ir apmąstymų, raginimų sustoti, nes mes vis tiek neturime pinigų sumokėti – jis mus paleidžia toje vietoje, kurioje ir žadėjo, visgi už gratis. Asmens tapatybės kortelę saugiai priglaudžiu piniginėje. Keliautojai džiaugiasi ištrūkę iš nenuspėjamo vyriškio draugijos ir automobilio.
 |
| A.Šileikio nuotr./Žygis į Rumunijos kalnus |
K
Keliautojai – kas keliauja, keleivis. Konkrečiai – Aurelija ir Arminas. Šį tekstuką rašo pastarasis. Kelionės trukmė – dvi savaitės, kelionės tikslai – palaipioti Rumunijos kalnais, aplankyti žymiąsias pilis, išsimaudyti Juodojoje jūroje. Kiti tikslai – atostogos.
M
Maistas – tai, kuo minta gyvos būtybės. Keliautojai irgi gyvos būtybės, tad mes mintame: arbūzais, bananais, persikais, nektarinais, pomidorais, obuoliais, kriaušėmis, vynuogėmis. Tai, kas rugpjūčio viduryje yra pigiausia, prieinamiausia, lengviausiai randama Rumunijos turguose ar prekybos centruose. Arbūzai turėtų turėti atskirą skiltį, nes jų suvalgėm begalę. Kainos šalyje labai nenustebino.
N
Nustebinti – versti stebėtis, kelti nuostabą. Arbūzai arčiau Juodosios jūros kainuoja 43 ct už kilogramą (skaičiuojant mūsų šalies valiuta), šalies viduryje apie 86 ct. Rumuniškus arbūzus ir melionus vietiniai parduoda šalikelėse, prekybos centruose dažniausiai randami tik importuoti arbūzai (ir daugelis kitų vaisių) iš Graikijos, Italijos, Vengrijos ar Ispanijos. Kainos panašios kaip Lietuvoje. Degalų kainos tokios pat aukštos; nustebino tai, jog litras pieno kainuoja apie 3,5 lt. O dar labiau nustebome, kai sužinojome, jog Rumunijoje vidutinis atlyginimas yra truputį didesnis nei šimtas eurų, tuo metu pas mus – 610 (2100 lt). Apie rumunų gyvenimą mums papasakojo vietiniai vairuotojai.
 |
| A.Šileikio nuotr./Išskirtinė Rumunijos architektūra |
V
Vietiniai – toje vietoje nuolat gyvenantis, iš tos vietos kilęs. Mus iki Bukarešto pavežęs vairuotojas Oktavio dirba autobusų kompanijoje. Šios kompanijos autobusais rumunai vežami į Italiją ir Ispaniją. Jie emigruoja dėl mažų atlyginimų, blogos socialinės apsaugos. Oktavio pasakoja, jog autobusai į Italiją išvyksta kiekvienos dienos rytą, į Ispaniją rečiau. Labai dažnai tie autobusai yra pilni. Skelbiama, jog iš šalies emigravo apie keturi milijonai rumunų. Būtina pažymėti, jog rumunai nėra čigonai. Išgirdę lyginimus su romais rumūnai pyksta. Šalyje čigonų matėme, bet nedaug. Tiesa, teko pravažiuoti pro vieną čigonų apgyvendintą kaimelį. Ten jie pasistatę mažus fabrikėlius, kuriuose gamina rankų darbo puodukus, ąsočius ir kitokius rakandus. Jie parduodami tik to kaimo teritorijoje. Kaimukyje taip pat gausu nepabaigtų namų, o jų čigonai nepabaigia, nes už nebaigtą statyti namą nereikia mokėti mokesčių. Pabendravus su vietiniais ir jau grįžus galima lengviau dalinti patarimus norintiems ten keliauti.
 |
| A.Šileikio nuotr./Žvejys |
P
Patarimas – nurodymas, pasiūlymas, rekomendacija, kaip elgtis. Turėkite vietinės valiutos – lėjų. Nors didžiuosiuose prekybos centruose (vokiškuose ir angliškuose) galima atsiskaityti kortele. Turguje atidžiau žiūrėkite į svarstykles: pardavėjai, matydami, kad esate iš užsienio, kainą netikėtai gali kilstelt. Bet taip mums nutiko tik kartą. Jei važiuosite savo automobiliu, atkreipkite dėmesį, kad benzinas kainuoja beveik tiek, kiek Lietuvoje. Jeigu keliaujate autostopu – kaskart, net jeigu ne į temą, kartokite žodį gratis. Išvengsite bereikalingų konfliktų. Ir būtinai panagrinėkite, ką iš tiesų norite pamatyti – sutaupysite laiko. Bet Rumunijos kalnai, pilys ir Dunojaus delta – tai tos vietos, kurias, manau, turi aplankyti kiekvienas. Ir, ach, žemėlapis.
Ž
Žemėlapis – viso Žemės paviršiaus ar jo dalies brėžinys arba kitoks sumažintas atvaizdas. Rumunijos žemėlapį nusipirkome Lietuvoje. Apklijavome jį lipnia juostele, ačiū Mantui už pagalbą! Buvome tikri, jog žemėlapis nesušlaps, nesuplyš, bet negalėjome būti tikri, kad jo nepamesim. Tad pametėm. Visgi radom kelią namo, ačiū Dievui! Įveikėm daugiau nei 4500 km. autostopu su 74 mašinom. Ačiū, dziękuję, ďakujem, köszönöm, mulţumesc pavežusiems!
