“Savaitgalį užmiestyje šventėme tėčio jubiliejų – 65 metai. Garbingas amžius. Ir staiga – dėl šventinio apšvietimo mieste bandymo dingo elektra”, – pasakojo vienos Sankt Peterburgo radijo stoties prodiuserė Natalija. – Teko deginti žvakes tris dienas. Ką jau kalbėti apie sugadintą šventę, į kurią suvažiavo daugybė draugų ir giminių.“
Saulė – retas svečias
Skirtingai nei pernai per 4 milijonus gyventojų turintis antras pagal dydį Rusijos miestas nebuvo pasiklojęs baltu sniego patalu, nespaudė ir šaltukas. Tačiau pilkos gatvės ir purvas akis badė.
„Taip jau čia yra. Apskritai, saulės šio miesto gyventojai beveik nemato. Todėl ir susirgimų rachitu procentas vienas iš aukščiausių“, – pasakojo pašnekovė. Ir išties, aušta Sankt Peterburge vietos laiku dabar gerokai po 9 valandos, o tempti pradeda jau po trijų. Saulę ir šilumą mėgstantys ilgai čia netrunka.
Grįžo prie imperatorių
Nevos upės žiotyse Petro Pirmojo įkurtas miestas labiausiai vilioja garsiaisiais imperatorių Žiemos rūmais, Rūmų aikšte, daugiau nei 20 kilometrų besitęsiančiu Nevos prospektu ir garsiuoju karo laivu „Aurora“. Pastarojo 1917 metais salvė pakeitė ne tik Rusijos, bet ir viso žemyno istoriją.
Patys rusai nenoriai kalba apie tuos įvykius ir tiesiog vietoje nenustygsta, kai reikia pakomentuoti senąją šalies istoriją, iki „bolševikų“. Ne atsitiktinai Ermitažo galerijoje jie pirmiausia veda pažiūrėti ne neįkainojamų Rubenso, Rembranto, impresionistų darbų, bet Rusijos carų palikimo.
Atsisakė masinių švenčių
Įdomu, kad rusai savo paties labui atsisakė pompastiškų švenčių didelėse erdvėse. „Dažniausiai po to lieka milžiniškos krūvos šiukšlių, o vieta būna neatpažįstamai subjaurota, – pasakojo Natalija. – Užsieniečiai tik tai ir fiksuoja. Po to ir rašo – rusai tokie ir anokie. Galime to išvengti.“
Dideli užmojai baigėsi ir su prasidėjusiu ekonominiu sunkmečiu. Jį rusai taip pat jaučia. Ir net prašo nekalbėti apie tai, nes tik nuotaika sugenda. Anot jų, geriau šį laikotarpį išgyvens žemesnio nei vidutinio sluoksnio žmonės. Paprasčiausiai, jie prie to jau pripratę.
Už butą moka mažiau
Kolegos žurnalistai taip pat skundėsi, kad daugeliui jų gresia plikas gatvės grindinys. Mažiausias nuostolis – apkarpytos algos. „Izvestia“ dienraščio vienas iš vadovų Sankt Peterburge per mėnesį uždirba apie 1000 dolerių. Kaip jis sakė to užtenka pragyvenimui.
Juokinga, bet už butą su visais mokesčiais šiame mieste jie moka kone dvigubai mažiau nei Vilniuje (skaičiuojant litais – apie 200). Vadinasi čia Vilnius jau gerokai pralenkė vieną iš brangiausių miestų visame Europos žemyne.
Kamščiai varo į neviltį
Išėjus į Nevos prospektą net vėlyvą metą žmonių kaip Vilniuje per Kaziuko mugę. Kas čiuožinėja ant ledi su pačiūžomis, kas šachmatais žaidžia tiesiog pasidėję lentą ant namo briaunos, kas porelėmis vaikšto flirtuodami, o kas atvirai ant suoliuko degtinėlę iš kaklelio maukia.
Niekas niekuo čia nesistebi. Kaip ir į neviltį varančiais kamščiais. Pastarieji maždaug triskart didesni nei Lietuvos sostinėje ir dažniausiai juose ypač darbo dienomis tenka pratupėti po keletą valandų.
Nedaug gelbėja ir metro. Tiems, kad gyvena miesto pakraštyje, namo iš centro tenka važiuoti su įvairiais persėdimais daugiau nei dvi valandas.
Stabdyk dušmaną!
„Vairavimo taisyklės čia paprastos, – aiškino vienas vadinamasis vietinis dušmanas. – Kieno automobilis prabangesnis, tas ir turi pirmenybę“. Beje, užsieniečiams čia imti taksi nepatartina – tarifai jiems taikomi kosminiai. Visuomet geriau sustabdyti dušmaną – jų kainos sutartinės.
Pavyzdžiui, jeigu iš miesto krašto tenka važiuoti į centrą, kaina gali svyruoti nuo 10 iki 20 skaičiuojant litais. Tiesa, jeigu nelegaliu taksistu uždarbiaujančiam vairuotojui prireiks mesti akį į žemėlapį, kad tiksliai susiorientuotų, kur yra galutinis kelionės taškas, teks pridėti dar tiek pat. Dušmaną pagauti gatvėje nėra sunku, tereikia prieiti prie važiuojamos dalies – jie patys pastebės ir sustos.
Titulo neapgynė
Reikėtų pridurti, kad aštuoni sporto žurnalistai iš Lietuvos praėjusį savaitgalį Sankt Peterburge viešėjo ne šiais sau. Kolegos iš „Izvestia“ laikraščio juos pakvietė į tradicinį krepšinio turnyrą „Vilties taurė“.
Į Lietuvą dabar važiuojame taip pat kaip į Prancūziją ar Vokietiją, – sakė vienas rusų žurnalistas.
Jis skirtas karštuose pasaulio taškuose be žinios dingusiems arba žuvusiems Rusijos žurnalistams atminti. Kitais metais Sankt Peterburgo žurnalistų lyga rengs jubiliejinį jau penkioliktą tokį turnyrą.
Pernai pirmąkart dalyvavę lietuviai tapo šio turnyro nugalėtojais, o šįmet šešių ekipų varžybose sugebėjo prasibrauti iki pusfinalio. Teisingumo dėlei reikėtų pastebėti, kad tarp aštuonių lietuvių komandos žaidėjų buvo net dvi merginos. Kitos ekipos savo gretose neturėjo nė vienos merginos.
