Dviračių kultūra
Dviratis Danijoje ne transporto priemonė, tai – gyvenimo būdas. Vaikas, suaugęs vyras ar moteris, garbaus amžiaus žmogus ant dviračio Lietuvoje – įprasta, tačiau danų nė kiek nestebina ir dviratį minantis kostiumuotas vyras, moteris su aukštakulniais ir vakarine suknele bei tuntu daiktų – nuo radijo imtuvo iki kelių sunkių nešulių – apsikrovęs vyras. Nei amžius, nei socialinis statusas, nei situacija – nesvarbu. Dviračiai į priekį!
Prie šviesoforo sustojusią mašiną po sekundės prisiveja dviračių kolonos, nesuskaičiuojama jų galybė už automobilio, tarp jų, priekyje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui mašinai teks luktelėti – dviračiui pirmenybė. Automobilis pajuda tik po kelių sekundžių, paskui dviračių jūrą ir po truputį, atsargiai į ją įsilieja, būtent taip, o ne atvirkščiai.
Keliavimą dvirate transporto priemone danai siūlo ir Kopenhagą pažinti atvykusiems turistams. Pasiūlymas išties vertingas. Nuo atskirų dviračiams skirtų juostų, turistiniuose dviračiuose įmontuotų ekranų su navigacija bei gidu iki nemokamo dviračio remonto – ir tai tik dalis iš Danijoje dviračiams teikiamų privalumų. Galiausiai, rinktis dviratę transporto priemonę vertėtų ne tik dėl patogumo, tai – vienas iš geriausių būdų bent kiek pajusti daniškąją kultūrą. Visuose Danijos miestuose išsinuomoti dviratį dienai galima maždaug už 7 Eur (apie 50 DKK).
Kaip ant delno
Būdų pamatyti Kopenhagą iš viršaus yra ne vienas, tačiau dažniausiai siūlomas – miesto Rotušės bokštas. Pačioje miesto širdyje esanti Rotušė – viena tiek turistų, tiek vietinių lankomiausių vietų. XX a. pastatytos barokinio stiliaus Rotušės bokštas suteikia keliautojams papildomą vertę – jie gali nemokamai pakilti į bokštą ir pasigrožėti Danijos sostinės panorama.
Pasigrožėti dviračių miesto senamiesčiu iš viršaus siūloma ir apsilankius dar XVII a. išdygusiame Apvaliajame bokšte Rundetaarn, kuriame veikia pati seniausia observatorija. Turistams siūloma ne tik pasimėgauti nuo 34,8 metrų aukštyje esančios apžvalgos aikštelės atsiveriančių vaizdu, bet ir apsilankyti senus laikus menančioje bibliotekoje.
Vizitinės kortelės
Ant pirštų lankytinų Kopenhagos objektų tikrai nesuskaičiuosi, tačiau tokių, kurių neišvydęs negali sakyti buvęs Danijos sostinėje, – du. Pagrindinė Kopenhagos vizitinė kortelė – prie Langelinie pasivaikščiojimo tako įsitaisiusi undinėlė. Galbūt pasidaryti nuotrauką prie šios tikintis fone neužfiksuoti daugybės turistų – naivu, tačiau aplankyti amžinai trapiai žemiškai meilės svajonei skirtą paminklą – būtina.
Ryškiaspalvių namų fone suvalgyti daniška vėliava papuoštų ledų ar vaflį – antras iš ritualų. Po kurio galima leistis į ramią kelionę laiveliu šalia spalvotos Nyhavn gatvės esančiu kanalu. Valandos trukmės turo metu keliautojai praplukdomi pro įspūdingo dydžio ir išskirtinio dizaino karališkosios bibliotekos pastatą, vadinamą Juoduoju deimantu, architektūriniu šedevru vadinamą Kopenhagos Operos teatrą, gana netipišką lietuvio akiai gyvenamųjų laivų rajoną, minėtą Kopenhagos undinėlę, tai pat ir namą, kuriame kadaise gyveno pasakų karalius Hansas Christianas Andersenas.
Atras kiekvienas
Sau įdomų Kopenhagos pažinimo būdą atras kiekvienas, pramogų ir veiklos itin daug. Mažuoju Amsterdamu vadinamas miestas turi ką pasiūlyti tiek ramaus pasivaikščiojimo, tiek muziejų, tiek ir adrenalino mėgėjams.
Artėjant dvyliktai valandai dienos Kopenhagos centre prie Amalienborgo laukiama bet kokio stiliaus keliautoją sužavėsiančio reginio – Danijos karalių rezidencijos sargybos pasikeitimo. Jei karalienė Margrethe II tuo metu yra savo rezidencijoje, sargyba keičiasi skambant muzikai, jei karalienė išvykusi, sargyba keičiasi tyloje.
Pasibaigus ceremonijai dalis keliautojų dar stoviniuoja prie sargybinių – laukia eilės nusifotografuoti su vienu iš jų. Besiviliantiems prieiti itin arti prie karališkųjų rūmų sargo teks nusivilti, vos priėjus arčiau, sargybinis ištiesia ranką primindamas, kad privalu laikytis atstumo. Po kiek laiko aikštėje lieka vienas kitas smalsuolis, o kiti keliauninkai suka sau įdomiomis kryptimis.
Gyvūnijos ir augalijos mėgėjai gali traukti akvariumo „Blue Planet“ arba įspūdingo 11 hektarų ploto Kopenhagos zoologijos sodo link. Daugiau nei 3 000 gyvūnų namais esantis zoologijos sodas yra ketvirtas lankomiausias turistų objektas Kopenhagoje. Be įspūdingos pažinties su įvairiausių pasaulio kraštų gyvūnija, vienas seniausių Europos zoologijos sodų lankytojams siūlo ir nepakartojamą reginį – užlipus net į 43,5 metrų aukščio apžvalgos bokštą atsiveria nuostabi miesto panorama.
Apsilankymas Kopenhagos zoologijos sode mažyliams iki trejų metų – nemokamas, 3–11 metų amžiaus vaikui bilietas kainuoja 13,12 Eur (DKK 95), o suaugusiajam – 23,49 Eur (DKK 170).
Labiau besidomintiems povandeniniu pasauliu tiesiog būtina apsilankyti didžiausiame Šiaurės Europos akvariume – „Blue planet“. Kopenhagą garsinantis akvariumas talpina net 7 milijonus litrų vandens ir lankytojams iš arčiau siūlo susipažinti daugiau nei su 20 000 gyvūnų. Suaugusiajam ši pramoga atsieina 23,77 Eur, o vaikui iki 12 metų – 17,22 Eur.
Nusprendusieji pailsėti traukia pasivaikščioti, surengti iškylą ar tiesiog ramiai atsigerti kavos prie Rosenborgo pilies. Didžiuliame 12 hektarų ploto karališkame parke laiką leisti mėgsta ne tik turistai, bet ir nuo darbų atsipūsti norintys danai. Prisėdus ant parko suoliuko tarp nuostabių rožynų ar įsitaisius ant pledo pievelėje priešais didingą, anksčiau karališkosios šeimos vasaros rezidencija buvusią pilį, laikas prabėga kaipmat.
Pradedant temti atrakcionų ir adrenalino mėgėjų laukia itin linksma dalis – jau vienu iš svarbiausių Kopenhagos lankytinų objektų tapęs Tivoli parkas. Nors pastarasis vasarą duris atveria jau 11 valandą, labiausiai rekomenduojama jame apsilankyti kiek sutemus. Įsižiebus naktinėms šviesoms, parkas tampa panašus į pasakų miestą, kuriame pramogų apstu tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Tivoli parkas siūlo išbandyti net 29 skirtingus atrakcionus – taigi laiką smagiai čia praleis tiek švelnių, tiek aštrių potyrių mėgėjai. Vaikai ir ramesnių karuselių mėgėjai gali rinktis nuotaikingus pasivažinėjimus tuneliais traukinuku, o adrenalino ištroškusieji patirs tai, ko net nesapnavę.
Į 80 metrų aukštį pakelianti „Star Flyer“ karuselė žada lankytojams ne tik nepamirštamus įspūdžius, bet ir nuostabią Kopenhagos panoramą. Drąsuoliams „Tivoli“ parkas parengęs ir daugiau iššūkių – laisvą kritimą iš „Golden Tower“, „Velnio ratą“ ar „Demoną“. Aplankę šiuos atrakcionus adrenalino mėgėjai Kopenhagos vizitine kortele laikomą parką neabejotinai įsirašys į būtinųjų aplankyti pakartotinai sąrašą.
Be įspūdingų atrakcionų, parke keliautojai ras ir parduotuvių, restoranų, fontanų, žaidimų, jame lankytojus juokina klounai ir pilna įvairiausių pasirodymų – visa tai „Tivoli“ pasaulyje verda iki 23 val. Įspūdžių ir jaudulio kupiną dieną užbaigia vakaro akcentu vadinamas šviesų ir lazerių šou ant ežero.
Tivoli parkas atidarytas ne tik vasaros sezonu, bet ir per Heloviną bei Kalėdų laikotarpiu. Įėjimo kaina (99 DKK) 13,27 Eur.
Kalbant apie Kopenhagą būtina paminėti, kad tai ne tik pramogų ir dviračių, bet ir renginių miestas. Danijos sostinėje kone kiekvieną dieną vyksta įvairūs stambaus masto ir skirtingos tematikos renginiai, kurie pritraukia ne tik turistus, bet ir įžymybes iš viso pasaulio. Planuojant kelionę į Kopenhagą patartina pasidomėti, kokie renginiai planuojami būtent tuo metu, ir nepraleisti progos apsilankyti viename iš nepamirštamų mados, muzikos, teatro ar kitokio pobūdžio renginių.
Gal į Švediją?
Atvykusieji į Kopenhagą ilgesniam laikui ir užsidėję „varneles“ prie lankytinų vietų sąrašo gali pasižvalgyti ir už sostinės ribų. Viena iš krypčių į šiaurę nuo Kopenhagos – Helsingioras. Važiuojant į mažą ir jaukų jūrinį miestą pakeliui – 25 km nuo sostinės – yra turistų taip pat pamėgtas „Louisiana Museum of Modern art“, kuriame eksponuojami Pablo Picasso darbai. Ant jūros kranto įsikūręs muziejus turi bene didžiausią šiuolaikinio meno kolekciją Skandinavijoje, joje yra daugiau kaip 3000 meno kūrinių.
Pasisėmus kūrybinės dvasios ir įveikus dar 20 km kelias pasuka pajūriu. Keli kilometrai iki Helsingioro nuostabiu pajūrio ruožu ir staiga išnyra ant kranto įsikūrusi Kronborgo pilis. Pastaroji garsėja tuo, kad joje vyko W.Shakespeare'o „Hamleto“ veiksmas, nors istoriškai to įvykti negalėjo, nes Kronborgo pilis buvo pastatyta gerokai vėliau, nei galėjo gyventi kūrinio herojai.
Besigrožint Kronborgo pilimi kitoje pusėje jau matyti Švedijos Helsingborgo krantai. Keltas, iš kurio minėta pilis atrodo dar įspūdingiau, iki Švedijos nuplukdo per 20 min. Taigi galimybė vienu šūviu nušauti du zuikius – aplankyti kelias šalis – visai šalia, 45 km nuo Kopenhagos.
Graikijos ar Turkijos kurortus į Skandinavišką poilsį išmainyti sugalvoję lietuviai Kopenhagą gali pasiekti keliais būdais. Per kelias valandas nuskristi lėktuvu arba pradėti kelionę jūriniu akcentu – keltu. Iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamną kiekvieną dieną plaukia „DFDS Seaways“ bendrovės keltai. O nuo Švedijos uosto iki spalvingosios Kopenhagos – vos 190 km, taigi besikeliantiems nuosavu automobiliu Danijos sostinė ranka pasiekiama.
