Koronavirusui plintant paklausa skrydžiams sumažėjo visame pasaulyje. Pastarosiomis savaitėmis ypač tai pajuto Europos žemynas, kur kilo COVID-19 proveržis Italijoje, užkratas išplito ir kone visose šalyse.
Daug oro linijų, tokių kaip „Ryanair“, „Wizz Air“, „airBaltic“, „Lufthansa“ ir kt. atšaukė nemažai skrydžių, tačiau pasirodė, kad numatytais reisais lėktuvai vis tiek dažnai skrenda.
Taip elgiamasi todėl, kad pagal Europoje galiojančias taisykles, oro vežėjas privalo pasinaudoti 80 proc. savo turimų laikų oro uostuose. Jeigu šios sąlygos nevykdys, tuomet laikai gali būti atiduoti konkurentams.
Tokia taisyklė atsiradusi jau seniai ir kilusi dėl poreikio kuo efektyviau išnaudoti ribotas oro uostų galimybes priimti ir išleisti lėktuvus. Oro uostai nustato konkrečius laikus oro linijoms ir jų reisams. Už geriausius laikus dažnai tenka mokėti ir didžiausius pinigus. Tam, kad būtų patenkinta paklausa, oro linijos turi atskristi savo numatytu laiku bent 80 proc. atvejų. Šios sąlygos neįvykdžius, per metinį įvertinimą tas laikas gali būti pasiūlytas kitoms oro linijoms.
Norėdamos išlaikyti savo išderėtus pakilimo/nusileidimo laikus, kai kurios oro linijos skraidina savo orlaivius visai be keleivių, pranešė „The Times of London“. Tokia praktika nėra nei labai reta, nei nelegali. Tačiau pastaruoju metu itin daug dėmesio skiriant aplinkosaugai ir vertinant, kaip skrydžiai teršia orą, situacija atrodo absurdiška. Oro linijos dabar be jokios naudos keleiviams degina tūkstančius litrų degalų, į aplinką išskiriama tonos CO2 ir kitų dujų.
Ketvirtadienį Jungtinės Karalystės transporto ministras Grantas Shappsas kreipėsi į laikus skirstančią bendrovę „Airport Coordination Limited“, kad ši laikinai atšauktų minėtas taisykles siaučiant koronavirusui. Jis teigė, kad taip daroma didelė žala tiek aplinkai, tiek ekonomikai.
„Mane ypač neramina tai, kad tam, jog būtų patenkinta 80/20 taisyklė, oro linijos gali būti priverstos skraidinti orlaivius labai mažai užpildytus ar net visiškai tuščius, kad išlaikytų savo turimus laikus“, – rašė ministras.
„Toks scenarijus yra nepriimtas, – laiške dėstė jis. – Tai nenaudinga nei industrijai, nei keleiviams, nei aplinkai, ir to reikia išvengti.“
Galiausiai Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen paskelbė, kad labai operatyviai imamasi teisinių veiksmų, kad oro linijoms nereikėtų skraidinti tuščių lėktuvų tik tam, kad išlaikytų savo laikus. „Ši laikina priemonė padės mūsų industrijai, kartu padės ir aplinkai. Tai palengvins spaudimą aviacijos industrijai ir ypač – mažesnėms kompanijoms“, – sakė EK vadovė.
ACL yra sustabdžiusi skrydžius į/iš Honkongą ir žemyninę Kiniją. Tačiau visiems kitiems skrydžiams draudimo nėra.
Kinijoje, kurioje nėra tokios taisyklės kaip Europoje, skrydžių sumažėjimas davė akivaizdžių teigiamų pasekmių aplinkai. Net nuotraukos iš kosmoso rodo, kad po naujojo koronaviruso protrūkio oro tarša virš Kinijos Uhano miesto reikšmingai sumažėjo.
Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) prognozuoja, kad oro linijos visame pasaulyje dėl koronaviruso gali netekti nuo 63 iki 113 mlrd. JAV dolerių pajamų.
