Pavasarį bunda gamta, suaktyvėja miško, slėnių ir pievų gyvenimas. Paukščiai, gyvūnai, vabalai tampa aktyvesni savo buveinėse. Gamta – įvairių rūšių namai. Lietuvoje – tikrai nemažai rūšių, kurios yra saugomos, įtrauktos į Raudonąją knygą.
Tarnyba, kuruojanti nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių ir rezervatų veiklą, gauna daug piliečių nusiskundimų, informacijos apie keturračių išvažinėtus piliakalnių šlaitus, upių ir upelių slėnius, paežeres, retų augalų pievas.
Keturračių klubų, įvairių moto organizacijų narius ir pavienius žmones, kurie turi namuose keturračius, prašome gamtoje elgtis atsakingai.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, važinėtis sporto, treniruočių ar kitų atrakcijų tikslais galima tik tam skirtose specialiose teritorijose, trasose, atskirais atvejais – karjeruose ir pan. Tokios trasos turi būti įteisintos atitinkamuose teritorijų planavimo dokumentuose ir pažymėtos.
Primenama, kad valstybės, savivaldybės gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis, jas statyti ar kitaip eksploatuoti (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones). Transporto priemonių vairuotojai gali važinėtis tik keliais, kurie atitinka Kelių įstatyme nurodytą kelio apibrėžimą.
Keturračių vairuotojams yra taikomos tokios pat sankcijos, kaip ir kitų transporto priemonių vairuotojams. Be to, keturračių, kaip ir kitų motorinių transporto priemonių, vairuotojams galioja ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir aplinkosaugos įstatymuose numatyti reikalavimai – draudžiama važiuoti ir stovėti ant žaliosios vejos, statyti transporto priemones arčiau nei 25 metrai nuo vandens telkinio ir t. t.
Visos draudžiamos veiklos, susijusios su motorinėmis transporto priemonėmis, nurodytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
Primenama, kad draudžiama:
-
naikinti reljefo formas, hidrografinio tinklo natūralius elementus;
-
važiuoti per brastas, paviršinių vandens telkinių dugnu;
-
žaloti dirvožemį, augmeniją ir gyvūniją;
-
niokoti gamtos ir kultūros paveldo objektus;
-
naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes;
-
ardyti paplūdimius, povandeninį krantą, kopagūbrį, kopas, klifo šlaitus;
-
ir t.t.
Pažeidimai užtraukia atsakomybę ir, padarius pažeidimą, skaičiuojama gamtai padaryta žala.
