Kreivasis miškas (lenk. Krzywy las) yra viena keisčiausių lankytinų vietų pasaulyje. Jis yra netoli Gryfino, nedidelio miesto Vakarų Pomeranijoje, rašoma „The Travel“.
Visos šiame savotiškame miške augančios pušys nuo pagrindo išsilenkusios 90 laipsnių kampu ir, nepaisant išlinkimų, dažniausiai yra sveikos.
Ūkininkai medžius čia pasodino XX a. trečiajame dešimtmetyje. Paskui jie pradėjo keistai augti.
Žinoma, visame pasaulyje yra miškų, kuriuose augalai stipriai išlinkę, pavyzdžiui, Hoia baciu Rumunijoje ir „Girtuoklių“ medžiai subarktinėje taigoje. Tačiau nė vienas iš jų nėra taip tvarkingai išsidėstęs, kaip Lenkijoje esančiame Kreivajame miške.
Kreivojo miško lankymas
Kreivasis miškas yra atokiame Lenkijos kampelyje. Dėl to dauguma keliautojų niekada nevyksta į šią paslaptingą vietovę. Nors čia nėra lengva patekti, keliautojai, norintys išvysti įdomų mišką, tikrai gali tai padaryti.
Norint patekti į Kreivąjį mišką, reikia važiuoti į Gryfino miestą Pomeranijos vaivadijoje.
Gryfino mieste yra keletas įdomių istorinių vietų, kurias galima apžiūrėti, įskaitant Bansko vartus, kurie, kaip manoma, kadaise saugojo miestą nuo priešų. Pagrindinė lankytina vieta, žinoma, yra Kreivasis miškas, esantis vos už kelių kilometrų nuo miesto.
Lankytojai čia neras jokio oro uosto. Reikia nuvykti į Poznanės miestą ir 3 valandas važiuoti traukiniu į Gryfiną. Atvykus į miestą, link miško galima nukakti autobusu, taksi arba „Uber“.
Tyrinėti šiaurinės Lenkijos Pomeranijos kraštą, įskaitant nuostabius Stargardo ir Torunės miestelius, verta kiekvienam keliautojui!
Kas nulėmė tokią medžių formą?
Kreivojo miško atsiradimas sukėlė daugybę klausimų. Gali būti, kad šie medžiai buvo pažeisti ankstyvoje augimo stadijoje. Nors niekas nežino, kaip iš tikrųjų atsirado šis gamtos stebuklas, tačiau yra keletas teorijų, paaiškinančių šią anomaliją.
Kai kurie žmonės teigia, kad šio miško medžių formą lėmė gravitacinė trauka, bet šią teoriją patvirtinančių įrodymų nėra.
Kiti teigia, kad kreivo augimo priežastis buvo gausus snygis, kuris taip pat nepaaiškina, kodėl kitos pušys augo tiesios ir neišlinko.
Yra dar vienas paaiškinimas, kuriame sakoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais per mišką važinėjo priešų tankai ir tai nulėmė tokią medžių formą. Šia teorija taip pat tinkamai nepaaiškinama Kreivojo miško medžių paslaptis.
Kai kurie smalsuoliai spėlioja, kad tai yra genetinės mutacijos rezultatas.
Į pensiją išėjęs Kanados mokslininkas Viljamas Remfris (William Remphrey) savo tyrimuose aptiko genetinę mutaciją, lemiančią kreivą drebulės medžių augimą, tačiau jis negali tiksliai paaiškinti Kreivojo miško atsiradimo. Mokslininkas mano, kad keistą medžių formą čia lėmė neįprastas aplinkos veiksnys.
Kiti mano, kad tai 1925–1928 m. medžius sodinusių ūkininkų kaltė. Jie ketino medžius auginti baldams. Gal dėl šios priežasties jie juos specialiai lenkė. 1939 m. prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, todėl ūkininkams nebepavyko lankytis miške. Spėjama, kad taip ir susiformavo Kreivasis miškas. Kadangi ši teorija pateikia paprastą medžių išlinkimo paaiškinimą, ji yra labiau tikėtina.
Nesvarbu, kas ir kuo tiki, Kreivasis miškas yra gamtos stebuklas, kurį verta pamatyti.
