Šiurpi Kretingos bažnyčios požemių istorija: „Radinys tuomet užgniaužė kvapą“

„Išdaužius nedidelę skylę sienoje ir pasišvietus žibintuvėliais vaizdas užgniaužė kvapą“, – vedžiodama po Kretingos bažnyčios požemius šiurpią istoriją pasakoja gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė. Kretingos požemiuose palaidoti Chodkevičių šeimos atstovai, itin mylėję šį miestelį. Šalia miesto praeities ir šiurpūs faktai. Vienoje iš patalpų tik prieš 30 metų buvo aptikti 120 kadaise čia gyvų užmūrytų žmonių palaikai. Aptikus šią patalpą šiurpino tiek vaizdas, tiek kvapas. Neįtikėtino žiaurumo istoriją mena aukojimo stalas, kuriame galima matyti sudėtas kaukoles.
Aukojimo stalas, kuriame matyti kaukolės.
Aukojimo stalas, kuriame matyti kaukolės. / Ignoto Kuprio / 15min nuotr.

„Ši patalpa rasta tik 1989 metais, kai pranciškonai grįžo į Kretingą“, – pasakoja gidė, pakviesdama į kelionę po Kretingos bažnyčios požeminį pasaulį. Nedidelėje patalpoje į akį krenta aukojimo stalas su kaukolėmis. Ši patalpa tapo 120 miestelio gyventojų, XVIII amžiaus pradžioje čia užmūrytų, kapu. Rasti žmonių palaikai palaidoti po šia patalpa.

„Kai anuomet švedai įsiveržė į Kretingą, plėšė, vogė. Labai norėjo vienuolyno ir bažnyčios – čia indai prabangūs, vienuolynuose yra maisto, rūbų. Tai karo grobis. Kai švedai įsiveržė į vienuolyną, pamatė, kad slepiasi ne tik vienuoliai, bet ir miestiečiai – moterys, vaikai ir seneliai. Bandė iškvosti vienuolius, kur paslėpė turtus, šie neišdavė, tad buvo nebereikalingi. Nebuvo reikalingi ir besislapstantys miestiečiai. Vienuolyne slėpęsi 120 žmonių buvo suvaryti į patalpą. Įėjimo, pro kurį dabar patenkama į patalpą, nebuvo. Pakėlus dangtį žmonės suvaryti vidun, o išėjimas užmūrytas. Įsivaizduokite, 120 žmonių be galimybės pabėgti. Aišku, jie neilgai trukus užduso. Baisiausia, kad jų niekas taip ir neatrado ir neišgelbėjo. Po miestą pasklido legenda, kuri gal porą šimtų metų išsilaikė, kad kažkur bažnyčioje buvo užmūryti gyvi žmonės“, – šiurpią istoriją pasakojo gidė.

Pirmą kartą nežinomos patalpos bažnyčioje buvo aptiktos prieš I pasaulinį kartą remontuojant bažnyčią. Atrasta vieta buvo paženklinta išdegintu kryžiumi ir palikta. Tik prieš 30 metų, kai pranciškonams sugrįžo bažnyčia, ji vėl buvo rasta ir sutvarkyta.

„Pasakojama, kad kai buvo vedami nauji vamzdynai, kažkas bilstelėjo ir darbininkai suprato, kad čia gali būti patalpa. Išdaužius nedidelę skylę, pasišvietus žibintuvėliais vaizdas užgniaužė kvapą tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Įsivaizduokite, 120 lavonų tvokstelėjo. Vaizdas buvo toks... Galima buvo matyti rūbus, plaukus. Matyti, kad žmonės apsikabinę mirė, kažkas gulėjo, klūpėjo. Kraupus vaizdas. Pradėjus tyrinėti rūbai sudūlėjo, liko tik kauleliai. Kai vienuoliai gavo lėšų, patalpą išvalė, čia kaupdavosi vanduo.

Visi stovime ant masinio kapo, nes po šiuo altoriumi yra ertmė, kur 120 žmonių suguldyta, išskyrus kelias kaukolytes, paliktas štai čia, – pasakoja kretingiškė D.Jomantaitė-Jonaitienė. – Kai pirmą kartą tai pamačiau, mane nukrėtė šiurpas. Galvoju, tie žmonės ir taip kentėjo, o juos čia išeksponavo. Pasirodo, šitas altorius yra aukojimo stalas. Tai simbolinė sąsaja su pirmaisiais Romos krikščionimis, kurie buvo persekiojami ir melsdavosi katakombose, irgi ant kaulų, karstų. Atkartojant buvo nuspręsta kaulus atverti, parodyti, kaip čia buvo.“

Įsivaizduokite, 120 lavonų tvokstelėjo. Vaizdas buvo toks... Galima buvo matyti rūbus, plaukus. Matyti, kad žmonės apsikabinę mirė, kažkas gulėjo, klūpėjo. Kraupus vaizdas.

Lapkričio 1 dieną šioje vietoje būna aukojamos mišios už šiuos kankinius. Išskirtinėje patalpose įžadus yra davę kai kurie pranciškonų broliai.

„O kad liūdna nebūtų, atkreipkite dėmesį į plytas, ant kurių matyti pirštų įspaudai. Tai žmonių, kurie gyveno prieš 400 metų ir gamino jas rankomis. Ko gero, netyčia paliko autografus ateities kartoms.

O šalia esančioje patalpoje, ant palangės iš plytų, galima matyti šuns, stirnos ir vilko įspaudus“, – istorines žymes rodo gidė.

Ignoto Kuprio / 15min nuotr./Gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė
Ignoto Kuprio / 15min nuotr./Gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė

Patekimas tik su gidu

Patekti į požemius tiesiog užsukus į Kretingos bažnyčią nepavyks. Ekskursijos rengiamos lydint gidui. Tokias klajones po požemius organizuoja Kretingos turizmo informacijos centras.

Užklydę čia galėsite sužinoti ir apie kriptoje palaidotus Chodkevičių šeimos atstovus bei giminės istoriją. Čia esančiuose sarkofaguose ilsisi Jono Karolio Chodkevičiaus žmona Sofija, jų kūdikėlis Jonas Kazimieras Chodkevičius, išgyvenęs vos keturias valandas šiame pasaulyje, taip pat netikėtai 13 metų miręs Jeronimas Chodkevičius, kuriam tėvai prognozavo dvasininko kelią. Vienintelė iš trijų vaikų užaugo dukra Ona Scholastika, ji buvo ištekinta už Jono Sapiegos. Jos kapas, manoma, yra kažkur Sapiegų valdose.

Vienas sarkofagas, esantis požemiuose, nesusijęs su Chodkevičiais. Čia palaidotas vos metukų Karolis Jurkovskis, kurio tėvai, manoma, buvo turtingi ir galėjo išpirkti tokią vietą amžinajam poilsiui.

Kur palaidotas pats Jonas Karolis Chodkevičius, nežinia. Pasakojama, kad jo antroji žmona Ona Ostrogiškė po vyro mirties, bijodama, kad šio palaikai ir kapas bus išniekinti, kurį laiką sarkofagą vežiojosi su savimi. Kur galiausiai nugulė palaikai, nežinia. Viena galimų šalių – Ukraina.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis