„Žmonės stodavo į eilę prie Ramzio IV kapo, ji tęsdavosi apie 200 metrų“, -pasakojo jis. Dabar stovėti vienam prie Tutanchamono kapo arba žvelgti į Ramzio IV kapo hieroglifus yra slaptas egoistiškas malonumas, tačiau Karalių slėniui, kur vienas bilietas kainuoja 9 svarus, tai yra tikra katastrofa. Egipto turizmas yra glaudžiai susijęs su šalies politiniais įvykiais.
2011 metų revoliucija, kariuomenės perversmas 2013 metais, daug didelių aviakatastrofų, pradedant „Metrojet“ nelaime Šarm aš Šeiche pernai spalį, sukrėtė šalies turizmo sektorių, kuris pernai sudarė 11,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Egipto statistikos agentūra paskelbė, kad liepą, palyginti su praėjusių metų vidurvasariu, turistų sumažėjo beveik 42 proc. Ekspertų teigimu, kol „Metrojet“ nelaimės, taip pat „EgyptAir“ tragedijos šių metų gegužę priežastys nebus aiškios ir skaidrios, turistų pasitikėjimo valstybė nesusigrąžins.
Tiesa, Egiptas puoselėja viltis, kad Rusija atšauks draudimą skristi į Egiptą dar iki šių metų pabaigos, o Vokietija atnaujins tiesioginius skrydžius į populiarųjį Šarm aš Šeicho kurortą. Anksčiau šis miestas generuodavo didžiausias sektoriaus pajamas ir buvo itin svarbus Didžiosios Britanijos turizmo kompanijos – prabangių kelionių organizatorius „Kuoni“ leidiniui „The Guardian“ sakė, kad per pastaruosius penkerius metus klientų skaičius labai reikšmingai sumažėjo, ypač dėl nutrauktų skrydžių į Šarm aš Šeichą.
„Thomas Cook“ pridūrė: „Nuo 2012 metų mūsų klientų, skrendančių į Egiptą, dalis sumažėjo nuo 6 iki 3 proc.“
Skrydžiai iš Didžiosios Britanijos į Šarm aš Šeichą vis dar yra uždrausti, tačiau teritorijos lankyti niekas nedraudžia, todėl į kurortą daug žmonių skrenda per Kairą. Londono Hitrou oro uostas neseniai atnaujino „EgyptAir“ skrydžius į Luksorą.
Atnaujinti skrydžiai yra gera žinia jau vien dėl to, kad ramina rinką ir parodo potencialiems poilsiautojams, kad situacija Egipte yra stabili ir pamažu gerėjanti.
Turizmo sektoriaus atstovai jaučiasi palikti likimo valiai. Valdžia iš jų prašo kasmet pritraukti 15 mln. turistų, nors logistinės ar finansinės paramos nesuteikia.
„Valdžiai nerūpi turistai. O turėtų rūpėti žmonės, kurių darbai priklauso nuo turistų – gidai, vandenį pardavinėjantys žmonės ir taip toliau“, – kalbėjo suvenyrų parduotuvės savininkas Ahmedas Ramadanas Boghdady. Anksčiau jo parduotuvės apyvarta per dieną būdavo 55 svarai, o dabar – vos 18. Kartais jis neparduoda nieko. Vyro teigimu, turistai dabar perka mažiau.
„Vakar čia buvo didelis turistų autobusas – maždaug 400 žmonių. Jie išleido tik 22,5 svaro“, – pasakojo jis.
Ekonominis nuosmukis palietė visus. Pagrindinėje Luksoro gatvėje pilna drabužių ir avalynės parduotuvių, kuriose niekas nebeperka. „Areeka“ kavinėje anksčiau grūsdavosi apie šimtą žmonių vienu metu, o dabar užimti vos keli staliukai.
„Viskas sulėtėjo. Mes negauname jokių pajamų, kainos išaugo“, – pasakojo kavinės savininkas.
Turistų skaičiaus sumažėjimas įstūmė šalies ekonomiką į nuosmukį. Neseniai Egipto vyriausybė iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasiskolino 12 mlrd. dolerių mainais į subsidijų sumažinimą. Be to, valstybei greičiausiai teks antrąkart šiemet devalvuoti savo valiutą. Rezultatas – brango pagrindiniai maisto produktai ir paslaugos.
