Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Kroatijos perlas, kuriam neįmanoma atsispirti

Jais vadinami Plitvicų ežerai (kroat. Plitvička jezera) – tai šešiolika susisiekiančių ežerų, išsidėsčiusių natūraliose žemės lygumos terasose. Kiekvienoje terasoje vanduo trykšta pro šimtus angų akytoje sienoje, liejasi per kraštą ir krinta į žemiau esantį ežerą begalinėmis žėrinčiomis vandens kaskadomis. Ežerų spalva kinta nuo žydros ir mėlynos iki skaisčiai žalios. Tai priklauso nuo apšvietimo ir mineralų kiekio vandenyje. „Pasaulis kišenėje“ kviečia pasigrožėti Plitvicų ežerais ir užsukti į Kroatiją.
Plitvicos ežerai vadinami Kroatijos perlais
Plitvicos ežerai vadinami Kroatijos perlais / 123rf.com nuotr.
Mario Fajt/ Flickr.com nuotr./Plitvicos ežerai vadinami Kroatijos perlais
Mario Fajt/ Flickr.com nuotr./Plitvicos ežerai vadinami Kroatijos perlais

Ežerai išsidėstę 503–639 m aukštyje, pietinėje Kapelos kalnų, kurie sudaro dalį Dinarų kalnų. Visų ežerų ilgis sudaro 8 km, o bendras plotas apie 200 hektarų. 1979 m. Plitvicų ežerai buvo įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Ežerai įsikūrę didžiulėje Plitvicos plynaukštėje, Kroatijos centrinėje dalyje, tarp trijų Dolomitinių Alpių kalnų – Ličkos Plješevica (aukščiausia viršūnė Gornja Plješevica 1,640 m), Mala Kapela (aukščiausia viršūnė Seliški Vrh 1,280 m) ir Medveđak (884 m) kalnų. 16 ežerų yra suskirstyti į dvi grupes: aukštutinių ir žemutinių. Pirmajai grupei priklauso 12 ežerų, antrajai – 4.  Tai unikalus gamtos kampelis, kuriame visada gražu, nepriklausomai nuo metų laikų ir oro sąlygų.

Mario Fajt/ Flickr.com nuotr./Plitvicos ežerai vadinami Kroatijos perlais
Mario Fajt/ Flickr.com nuotr./Plitvicos ežerai vadinami Kroatijos perlais

Plitvicos nacionalinis parkas Kroatijoje yra apie 140 km nuo Zagrebo, netoli Bosnijos ir Hercegovinos sienos. Būtent savo 16 ežerų, tekančių vienas į kitą įspūdingais kriokliais, ir garsėja šis nacionalinis parkas. Parko legenda pasakoja, jog kadaise šią vietovę užklupo didžiulė sausra. Žmonės meldė lietaus, tačiau veltui: viskas išdžiuvo, nudžiuvo, net gyvuliai ėmė gaišti. Galiausiai Juodajai Karalienei pagailo žmonių ir ji pasiuntė į žemę Perkūną. Ir štai, prasidėjęs lietus atgaivino pievas ir laukus, upes ir ežerus, čia ėmė trykšti upeliai ir šniokšti kriokliai – ši vieta dabar vadinama Plitvicos ežerais.

Į šią sistemą įeina 16 sujungtų ežerų ir didelis miško kompleksas aplink juos. Visa parko teritorija užima apie 30 000 hektarų, bet turistams prieinama tik pusė – apie 17 000. Turistai įleidžiami apžiūrėti Plitvicos ežerų ir krioklių, bet jiems draudžiama įeiti į ornitologinį draustinį bei orchidėjų ir lelijų sodus. Ežerų vandenyje augančios samanos, dumbliai ir bakterijos sluoksniais nugula ant dugno sukurdami travertinius barjerus, kasmet paaugančius po 1 centimetrą, o toliau pratekanti upė suformuoja ežerėlius.

VIDEO: Plitvicos nacionalinis parkas iš paukščio skrydžio

Po 1995 metų išsivadavimo karo, Kroatijos vyriausybė labai pasistengė, kad šis nuostabus objektas neišnyktų. Bet turistai vis dar perspėjami nenuklysti nuo turistinių vietų, mat atokiose vietovėse yra menka tikimybė užlipti ant neišminuotos minos. Tiesa, parko darbuotojai tikina, jog šioje teritorijoje yra saugu.

VIDEO: Dokumentinis BBC filmas apie Plitvicos nacionalinį parką

Daugiau apie Kroatiją skaitykite kituose „Pasaulis kišenėje“ straipsniuose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos