Kruizinių lainerių rekordus gerinanti Klaipėda konferencinio turizmo iš vietos neišjudina

Atplaukiančių laivų rekordus skaičiuojančios Klaipėdos gatvės ištuštėja rudenį atsisveikinus su paskutiniuoju sezono metu išplaukiančiu kruiziniu laineriu. Klaipėdai nemenkas uždavinys sugalvoti, kaip turistų srautą išlaikyti ir šaltuoju metų laiku. „Pagrindinė kliūtis – merdintis Palangos oro uostas ir keltų linijų stoka su Skandinavijos šalimis“, – įsitikinusi Valstybinio turizmo departamento vadovės pareigas neseniai pradėjusi eiti Jurgita Kazlauskienė.
Klaipėdos uoste vieši kruizinis laivą „Marco Polo“
Klaipėdos uoste vieši kruizinis laivą „Marco Polo“ / L. Sėlenienės nuotr.

Planuojami keltai ir skrydžiai iš Skandinavijos

Pirmojo darbinio vizito Klaipėdoje metu departamento vadovė susitiko su uostininkais, miesto valdžia, turizmo specialistais, apžiūrėjo lankytinus Klaipėdos objektus.  J. Kazlauskienės įsitikinimu, Klaipėda turi visus kozirius pritraukti kruizinius turistus vasarą, o štai kaip jų nepaleisti ir rudenį bei žiemą, dar nežinia. Departamento vadovės įsitinimu, ramųjį turizmo sezoną visas šalies pajūris turi persiorientuoti į konferencinį turizmą.

L. Sėlenienės nuotr./Valstybinio turizmo departamento vadovė Jurgita Kazlauskienė
L. Sėlenienės nuotr./Valstybinio turizmo departamento vadovė Jurgita Kazlauskienė

„Turizmo departamentas šių metų pirmąjį pusmetį ypatingai daug dėmesio skirs Skandinavijos rinkai. Tai Klaipėdai yra labai aktualu. Turint omenyje, kad jau veikia naujas Centrinis keleivių ir krovinių terminalas, būtina yra ir nauja keltų linija iš Švedijos. Taip pat lygiagrečiai deramės dėl skrydžių į Palangos oro uostą iš Skandinavijos šalių“, – apie pastangas pajūryje gaivinti konferencinį turizmą ir pritraukti daugiau Skandinavijos turistų pasakojo J.Kazlauskienė.

Turizmo agentūros verčiasi per galvas

Kol turizmo specialistai kuria planą, kaip į Lietuvą privilioti turistus iš Skandinavijos, kelionių agentūros neriasi iš kailio bandydamos įtikti kruizinių lainerių keleiviams.

Kaskart prie krantinės prisišvartavus laineriui turistus pasitinka liaudiškos muzikos kapela, mieste dažnai surengiamas tautodailininkų ir amatininkų jomarkas, o ekskursijoms į atokesnes lankytinas pajūrio apylinkes gidai rezervuojami jau rudenį. Tačiau vietų, kur per kelias valandas galėtų pasižvalgyti iš kruizinio lainerio išlipę turistai, nėra daug. Tradiciškai jie vežami į Kuršių neriją, Palangą, Žemaitijos nacionalinį parką. O štai pačios Klaipėdos verslininkai dar turi pasitempti, kad ant kranto išlipęs turistai plačiai atvertų piniginę.

„Turistai Klaipėdoje palieka ne tiek daug pinigų, kiek mes galėtumėm iš jų paimti. Statistiškai turistas Klaipėdoje per dieną išleidžia iki 50 eurų, tačiau pasitelkus įvairias akcijas, atrakcijas, šita suma gali būti žymiai didesnė. Reikia turistams siūlyti pasiplaukiojimo paslaugas, būtina Klaipėdoje ir alėja, kurioje miesto svečiai galėtų apsipirkti“, – svarstė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Kruizinė laivyba muša rekordus

Klaipėdai vasarą prognozuojamas rekordinis turistų antplūdis. Pernai vien kruiziniai laineriai į Lietuvą atplaukė 62 kartus. Jau aišku, kad šiemet jie užsuks bent 52 kartus. Registracija truks iki kovo ir šis skaičius neabejotinai bus didesnis.

Be to, Klaipėdoje stabtelėsiantys laivai šiemet bus didesni. Uoste 13 kartų lankysis beveik 300 metrų ilgio laivai, kurie vienu metu į Klaipėdą atplukdo maždaug po1000 turistų. Laukiama uostamiestyje ir dar nematyto lainerio giganto – 319 m ilgio „Celebrity Silhouette“. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos