„Konkrečiai sutarta, kad Vyriausybės kanceliarijoje bus skirtos lėšos, belieka mums iš projektuotojų gauti techninį projektą su statybos leidimais ir su sąmata, tuomet teikiame paraišką Vyriausybei, gauname lėšų ir pradedame statybos darbų pirkimą. Lygiagrečiai dėliojasi turinys, kas turėtų būti tame informaciniame centre“, – BNS sakė meras.
Anot jo, tai labai reikšmingas žingsnis, siekiant įamžinti laisvės kovų dalyvių atminimą ir informuojant ne tik apie Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse, Lenkijoje, Vakarų Ukrainoje vykusius rezistencinius judėjimus.
„Manau, turėtų būti labai aiški žinia ir toms valstybėms, kad mes kažkuria prasme, kažkuria dalimi parodysime ir jų kovą už jų laisvę, kovą prieš komunizmą“, – teigė savivaldybės vadovas.
Pasak A.Bautronio, siekiama, kad į Kryžkalnio memorialą atvykę žmonės galėtų gauti ir istorinių žinių, ir informaciją apie visas Lietuvoje esančias laisvės kovų vietas.
„Monumentai patys savaime neatpasakos istorinių įvykių, todėl modernaus informacinio centro sukūrimas greta Lietuvos partizanų memorialo leis patraukliai ir įdomiai, naudojant įvairias inovatyvias priemones, pritraukti skirtingo amžiaus lankytojų dėmesį ir paskatinti domėjimąsi valstybės praeitimi“, – savo „Facebook“ paskyroje šią savaitę rašė meras.
Pagal planą, informacijos centro statyba ir įrengimas kainuotų apie 600 tūkst. eurų.
„Planuotume, kad vasarą galėtų prasidėti statybos darbai, rudenį prasidėtų turinio užpildymas, ir labai viliamės, kad 2023 metų vasario 16 dieną arba vėliausiai kovo 11 dieną būtų atidaromas informacijos centras“, – BNS sakė meras.
Informacijos centras-muziejus buvo numatytas pirminiame skulptoriaus Tado Gutausko ir architekto Sauliaus Pamerneckio Laisvės kovų memorialo projekte.
„Realiai tuomet Kryžkalnio projektas būtų baigtas – su Kęstučio apygardos koplyčia, su memorialu, su informacijos centru. Paskui nebent sugalvotume papildyti detalėmis, puošmenomis, bet iš didelių statybų tai bus paskutinis projektas“, – kalbėjo A.Bautronis.
Jis teigė, kad norima memorialo teritorijoje dar įrengti lauko ekspoziciją, pavyzdžiui, parodyti, kaip atrodė partizanų bunkeris.
Memorialas Lietuvos partizanams Kryžkalnyje atidengtas 2020 metų rugsėjį.
Jį sudaro 25 metrų aukščio lietuviško kalavijo formos obeliskas su Vyčio kryžiumi viršūnėje, atminimo siena ir nežinomo partizano kapas. Atminimo sienoje įrašyta apie 13 tūkst. žuvusių partizanų vardai. Šis sąrašas nuolat pildomas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pateikiant naujų duomenų.
Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
