Ekspedicijos vadovas Sergejus Oleninas Arktyje lankėsi nebe pirmą kartą. Kompaniją šįkart jam palaikė Klaipėdos universiteto jaunieji absolventai ir doktorantai, tarp jų ir italas bei baltarusis.
Komandai kelionėje nepavyko išvengti nemalonių staigmenų – neatvyko dvylika bagažo vienetų. Dešimt pavyko atgauti kitą dieną, o du, kuriuose būta ir povandeninės kameros, atsirado tik pasibaigus ekspedicijai. Pasitaikė ir kitų netikėtumų, tarkim, degalinėje „praryta“ banko kortelė.
Nepaisant to, S.Oleninas su komanda ekspediciją vadina sėkminga, nes Arktis yra ypatinga vieta, svarbu saugumas, rizikų įvertinimas.
Grėsmė – poliarinės meškos
Komandai prieš tokią kelionę vyksta saugumo instruktažas. Kaip viena didžiausių grėsmių yra įvardijamos poliarinės meškos.
Tiesa, šiemet jų komandai sutikti neteko, tačiau mokslininkai aptiko šviežutėlius meškos pėdsakus atoslūgio zonoje. Juos išvydę komandos nariai, ėję paimti mėginių ties paukščių kolonija, apsisuko atgal.
„Arktika – rimtas dalykas, reikia rimtai, apgalvotai ruošti ekspediciją. Svarbu, kaip elgtis ant vandens, kada plaukti, kada neplaukti. Kaip elgtis, jei yra šviežių poliarinių meškų pėdsakų – palikti šią vietą, neprieiti iki atviro konflikto. Bandėme laikytis šitų taisyklių, – pasakojo S.Oleninas.
– Ledynuose dirbant grėsmingiausios prarajos, o sausumoje – poliarinės meškos. Jei jūs valtyje, būtinai saugos liemenės turi būti, nes tame vandeny ilgai neišbūsi. Priklauso nuo vietos, kur esi.“
Kaip elgtis, jei yra šviežių poliarinių meškų pėdsakų – palikti šią vietą, neprieiti iki atviro konflikto.
Poliarines meškas S.Oleninui gyvai teko išvysti 2005 metų ekspedicijoje. Tuomet kas antrą arba trečią dieną meškos atkeliaudavo prie tyrimų stoties, kur veikė ir virtuvė. Apie meškų viešnagę pranešdavo skalyti imdavę šunys, o žmonės skubėdavo įmažinti vaizdus.
2018 metais S.Oleninui mešką teko matyti iš laivo denio.
„Šįkart nematėm ir ačiū dievui, tik pėdsakus labai labai šviežius“, – sakė S.Oleninas.
Dėl šios priežasties vienas komandos narių, Aleksejus Šaškovas, sportininkas ir šaulys, turintis visus leidimus, su savimi nešiojosi šautuvą.
„Kai jį išsinuomojome, buvo pasakyta, kad jei nušaus mešką, tardymas vyks tarsi nušovus žmogų. Turi būti labai labai rimta priežastis, kad kažką tokio padarytum“, – sakė ekspedicijos vadovas.
Dirbo ežeruose ir lagūnose
Šį kartą komandos pagrindine darbo vieta buvo ežerai ir lagūnos, kurios atsiranda atsitraukus ledynams.
Kaip sakė vadovas, 2019 metų ekspedicijos metu grupės nariai suprato, kad ši vieta mažai tirta ir pasirinkus šią tyrimų erdvę pakaks jėgų tyrinėjimams, mat komanda nėra gausi.
Arktyje darbuojasi įvairių šalių mokslininkai, kuriems gelbsti didžiuliai laivai, galinga aparatūra. S.Olenino teigimu, Lietuva šioje srityje turėtų kooperuotis su kaimynais latviais ir estais.
KU Jūros tyrimų instituto mokslininkai Arktyje paėmė vandens, grunto ir kitus mėginius, kurie laivu bus pargabenti į partnerių, Lenkijos mokslo akademiją Gdanske, iš kur vėliau pasieks Klaipėdą.
„Matosi, kad procesas, kuris vyksta Arktyje, praktiškai jau nesustabdomas, nes ledynai tirpsta labai greitai, formuojasi vis nauji vandens telkiniai, naujos ekosistemos, procesas vyksta“, – sakė ekspedicijos vadovas, nupasakojęs, kaip gi atrodė kiekviena mokslininkų diena, kuri trukdavo bemaž po 12 valandų.
Pirmiausia – saugumo įvertinimas
Laive gyvenusi komanda, kuriai pusryčius ruošė kapitonas, kukliai pavalgiusi pripučiama valtimi su varikliu pasiekdavo krantą. Pirmasis į krantą išsilaipindavo A.Šiškovas su ginklu bei Jonas Gintauskas, į doktorantūrą įstojęs vienas geriausių fizinės geografijos studentų.
Šis dronu įvertindavo aplinką. Tuo metu valtimi būdavo atgabenami likusieji komandos nariai. Įvertinę saugumą galiausiai komandos nariai pasiskirstydavo darbus – vieni keliaudavo prie ežero, kiti – prie potvynių-atoslūgių zonos.
Grįžus į laivą komandos nariams dar tekdavo užsirašyti svarbią informaciją, sunumeruoti mėginius.
Droną puolė paukščiai
Už droną atsakingas J.Gintauskas pasakojo, jog pirmą kartą išlipus į sausumą būta nerimo.
„Nevisiškai įsivaizdavau, kaip atrodys kraštovaizdis. Kur skristi, ką daryti? Po pirmos dienos viskas tapo suprantama, ką daryti, kaip pradėti darbą, kaip papasakoti, ką mačiau, ar saugu“, – sakė jaunasis mokslininkas.
Pakeltas dronas pagelbėjo komandai apsispręsti dėl maršruto. Pasitaikė atvejų, kai jį teko keisti dėl itin sraunios upės, kurios praeiti tiesiog neįmanoma.
Nors oras drono darbo netrikdė, pasak J.Gintausko, objektą puolė Arkties paukščiai, tačiau jaunuolis rado būdą, kaip jų išvengti – droną keldavo vis aukštyn.
Be užduoties valdyti droną, J.Gintauskas dirbo ir mokslinį darbą, kartografavo vandens augalus potvynių-atoslūgių zonoje. Akiratyje atsidūrė ir išmesti dumbliai, kurie ten yra labai svarbi organizmų buveinė, ir rąstai.
Tyrinėjo midijas
Dar vienas jaunasis mokslininkas, ką tik bakalauro studijas baigęs Mantas Liutkus, savo mokslinį darbą ruošė pagal anksčiau Arktyje buvusių mokslininkų surinktą medžiagą, tad jam buvo netikėta, kai pats sulaukė siūlymo vykti į Arktį. Jaunuolis dabar bus KU magistrantas.
Pastebima, kad ir senos rūšys pamažu išstumiamos naujakurių, tuo pačiu ir midijų. Įvairūs moliuskai ir vėžiagyviai atsitraukia į giliausias fiordų vietas.
Jo akiratyje – Arktyje aptinkamos midijos.
„Tai nauja rūšis, nes jų, pasak tyrinėjimų, tūkstantį metų čia nėra buvę. Prieš kelis metus vėl rasta, o šiuo metu vis daugiau komandų jų randa. Tai įrodymas, kad naujos rūšys išnyksta ir grįžta šiltėjant klimatui.
Pastebima, kad ir senos rūšys pamažu išstumiamos naujakurių, tuo pačiu ir midijų. Įvairūs moliuskai ir vėžiagyviai atsitraukia į giliausias fiordų vietas, o pakraščius užima naujakuriai. Rimtas sumažėjimas pastebimas“, – sakė jaunuolis.
Komandoje – baltarusis ir italas
Komandos gretas papildė ir KU doktorantūrą baiginėjantis, netrukus disertaciją besiginsiantis italas Tobias Politi. Jo akiratyje – cheminės ir fizikinės užduotys, tokios kaip temperatūra, vandens druskingumas, metalų sudėtis.
Mokslininkas tyrinėjo ežerus ir atlikęs tyrimus bandys išsiaiškinti skirtumus.
„Ekspedicija Arktyje – kažkas neįtikėtino. Unikali gamta, vietos, kur niekas nėra pabuvojęs, galimybė išvysti arktinę aplinką“, – sakė mokslininkas, Arktyje viešėjęs antrą kartą.
Pirmąjį kartą su kolegomis iš Lenkijos mokslo akademijos praleido laive, o šįkart – ir sausumoje.
Unikalūs organizmai
Baltarusių mokslininkas Dzmitry Lukašanetsas – Antarktidos tyrėjas, kurio akiratyje – mikrofauna. Vyras tyrinėja verpetes arba dar kitaip vadinamus rotiferus. Tai tarsi mikroskopinės kirmėlės, kurios išgyvena itin įvairiomis sąlygomis ir aptinkamos nuo tropikų iki pat Arkties.
Išgyventi šie organizmai gali net ir itin atšiauriomis sąlygomis.
Pasak mokslininko, unikalu tai, kad tai tik moteriškos lyties organizmai, ir mistiška, kaip jie išgyvena.
Pasak ekspedicijos vadovo, niekas nežino, ar šie rotiferai jau buvo Arktyje ir D.Lukašanetsas bus pirmasis, kuris imsis tai tyrinėti.
„Labai perspektyvi grupė, su kuria galima dirbti. Anabiozė, būsena kurioje organizmai būna, yra netirtas procesas, gali būti naudinga daugelyje vietų – ir medicinoje. Kaip sugeba 20 tūkstančių metų likti gyvybingi ir vėl funkcionuoti? Mistinė grupė“, – sakė vadovas.
Ragina apgalvoti kiekvieną žingsnį
Pasak KU Jūrinių tyrimų instituto vadovės dr. Zitos Gasiūnaitės, Arktyje procesai vyksta dramatine tėkme ir būtent ten itin matyti klimato atšilimo procesų pasekmės.
„Padarėm tai, ką turime, kelio atgal nėra. Klimato kaitos, šiemet ką matėm ir Lietuvoje, atgal nebeatsuksim, bet bent jau nedarykim blogiau toliau – sustokim, susimąstykim, žemė labai maža, antros niekas neduos“, – kalbėjo Z.Gasiūnaitė.
Ji ragino dar kartą pamąstyti, apie, regis, banalius dalykus – mažiau vartoti, mažiau pirkti, nes tiek valgydami, tiek pirkdami naują rūbą prisidedame prie pramonės veiklos.
„Pagalvokime, kaip turėtume elgtis, kad poveikis aplinkai būtų kaip įmanoma mažesnis. Matome, kas vyksta pasaulyje, matome tuos dalykus, jie vyksta labai greitai. Tai nėra palaipsnis procesas ir mintis, kad – man nebus, vaikams nebus. Tai gali būti labai greit, čia pat, labai ramioj Lietuvoj, kurią esame įpratę matyti be audrų. Turėjom karščio bangą šiemet, matėm, kas dedasi Kanadoje. Nereikia gąsdinimo, reikia tik paanalizuoti, ką matome iš viso pasaulio“, – sakė Z.Gasiūnaitė.
