Kuboje patyriau įdomių įspūdžių – aplankė jausmas, lyg būčiau grįžus į sovietų laikus su tuščiomis lentynomis parduotuvėse, bet viskas apsupta pasakiškos gamtos. Apšiurę fasadai kontrastuoja su Karibų jūros balto smėlio ir stulbinamo žydrumo vandens paplūdimiais.
Jei nori pamatyti būtent tokią autentišką Kubą, tikrai verta paskubėti, nes santykiai tarp JAV ir šios šalies šiltėja, čia traukia vis daugiau turistų. Baracko Obamos prezidentavimo metu JAV pripažino faktą, kad Kubos embargas nebuvo tinkamai parinkta politikos priemonė, kuri atnešė Kubos gyventojų izoliaciją ir pasmerkė komunistinės valdžios priespaudai. Dabar pereinama prie bendradarbiavimo politikos – siekiama paskatinti JAV ir Kubos piliečių bendravimą atnaujinant keliones, verslo santykius, o tai reiškia ir tai, kad šalyje gali įvykti lemiamų pokyčių ir toji autentiška Kuba liks tiktai prisiminimuose.
Keliaudami i Kubą pasirinkome „Fly&Drive“ kelionės tipą – kelionių biuras organizavo mums lėktuvo bilietus, nakvynes, vietoje gavome mašiną ir žemėlapį su sudėliotu maršrutu. Naudojomės Lenkijos įmonės paslaugomis. Skrydžiai iš Lenkijos per Frankfurtą į Kubą ir atgal, 10 dienų Kuboje su pusryčiais ir automobiliu vienam asmeniui kainavo 7 tūkst. zlotų (1 650 Eur).
Kiekvieną dieną nakvojome vis kitoje vietoje, kur buvo mums rezervuoti viešbučiai arba „Casa Particulares“ – kambariai pas vietinius kubiečius. Tokio tipo nakvynės gal nebuvo aukščiausio lygio, bet leido nors truputį pažinti vietinius gyventojus ir paragauti jų gaminamų pusryčių. Iki šiol prisimenu šviežiai spaustų ananasų sulčių skonį.
Po šitos kelionės visgi supratau, kad net tokioje egzotiškoje šalyje kaip Kuba verta keliauti visiškai savarankiškai ir būti nepriklausomam – Kuba, beje, pasirodė labai saugi šalis. Nustebino ir tai, kad ten egzistuoja gan nekasdienė profesija – žmogus, kuris stovi kelyje ir stabdo pravažiuojančias mašinas, kad pasodintų į jas tranzuotojus. Toks teigiamas komunistinio gyvenimo akcentas...
Labai didelį įspūdį paliko sostinė Havana su savo nepakartojama romantiška senamiesčio atmosfera, primenančia apie kolonijinę kultūrą. Havanoje būtina apsilankyti užeigoje „La Floridita“, kur degustuoti kokteilius mėgo Hemingway'us, ir paragauti jo mėgstamiausio gėrimo „Mojito“, kuris susideda iš citrinų sulčių, sodos vandens, cukraus ir romo.
Rekomenduoju pasivaikščioti po krantinės alėją Malecon, kuri laikoma šiaurine centrinės Havanos siena.
Vakare sėdint viename iš skverų ir ilsintis po ilgo vaikščiojimo prie mūsų priėjo pagyvenęs vyriškis, kuris, rodydamas į savo padėvėtus ir suplyšusius batus, pasakojo, kaip sunku išgyventi Kuboje už 20 dolerių atlyginimą ir – labai tyliai, kad tik niekas neišgirstų – pašnabždėjo kažką labai nekorektiško apie F.Castro.
Vieta, kuri pateko į mano kelionės po Kubą viršūnę, vis dėlto yra Vinjalesas, kur plyti geriausio tabako plantacijos. Bet tikrai ne tabako plantacijos mus sužavėjo labiausiai. Nusprendėme šį uolų ir fermų apsuptą kraštą aplankyti ant žirgų su vietiniu gidu.
Tai buvo, ko gero, pati romantiškiausia ir įsimintiniausia kelionės akimirka – sėdėdami ant žirgų keliavome po didžiules plantacijas pas tabako augintojus, kurie mus vaišino vietoje suktais cigarais ir tikra kubietiška kava. Kelias atgal buvo lydimas lėtai besileidžiančios už horizonto saulės. Net pritrinti užpakaliai nesugadino šios dienos magijos.
Jei norite visiškai pasinerti į praeitį, keliaukite į Trinidadą. Ten pajusite kolonijinio gyvenimo atmosferą – visame mieste pilna tipinių pastelinių spalvų namukų su grotuotais langais. Miestas iš visų pusių yra apsuptas kalnų, kuriais geriausia grožėtis iš miesto varpinės.
Visai šalia šio miesto yra vienas gražiausių paplūdimių visoje Kuboje, o gal net pasaulyje. Ankono paplūdimyje pavyko padaryti nuotraukų su tipiškomis kubietiškomis mašinomis vandenyno fone.
Šiame miestuke besivaikščiojant akmenuotomis gatvėmis kubietis pasiūlė mums... pakeisti cigarus į mūsų „New Balance“ batus. Vėl prisiminiau mūsų sovietinius laikus, kai firminiai džinsai buvo išsvajota ir nepasiekiama prekė...
Užsukome ir į Sjenfuegosą – vienintelį miestą saloje, kuris buvo įkurtas prancūzų, dėl to nėra panašus į kitus Kubos miestus: jis išsiskiria idealiai simetriškomis gatvėmis ir neoklasikiniu pastatų stiliumi. Šiame miestelyje vakarą praleidome ant „Palace del Valle“ rūmų stogo, iš kurio galima grožėtis puikia miesto panorama, išgerti kokteilį bei pasiklausyti tradicinės kubietiškos muzikos.
Sekite Małgorzatos keliones „Facebooke“.
