Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovo Mariaus Gursko teigimu, Lietuvos matomumą užsienio žiniasklaidoje lėmė ne tik pavienės, išskirtinės iniciatyvos, bet ir ilgalaikės temos, tapusios „šalies atpažįstamumo atributais“.
Jos, pasak M.Gursko, prisiėjo prie Lietuvos reputacijos stiprinimo.
„Tai Lietuvos siūlomi sprendimai ir kompetencija finansinių technologijų, kibernetinio saugumo srityse, startuolių ekosistemos potencialas, kūrybinės partnerystės ir iniciatyvos, siūlančios globalių iššūkių sprendimus“, – pranešime žiniasklaidai dėstė grupės vadovas.
Daugiausia rašė Vokietija, mažiausiai – Izraelis
Analizės duomenimis, daugiausiai kartų Lietuva minėta Vokietijos (38 092 pranešimai), Rusijos (22 416) ir Jungtinės Karalystės (19 524) žiniasklaidos portaluose.
Mažiausiai apie Lietuvą rašė Šiaurės šalys – Švedija (1 798 pranešimai), Danija (997), Norvegija (448) ir Izraelis (723).
„Ryškiausiai matomos sritys, pagal paminėjimų skaičių, – valdymo (61,09 proc. visų žinių), investicijų ir imigracijos (12,27 proc.), turizmo (10,28 proc.), kultūros (7,61 proc.)“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Jame taip pat teigiama, kad investicijų ir imigracijos sritis ryškiausiai prisidėjo prie žinių apie moderniosios Lietuvos pasiekimus sklaidos.
O matomiausios temos esą buvo tokios: FinTech, startuoliai, gyvybės mokslų ir biotechnologijų plėtra, skaitmenizacija viešajame sektoriuje, dirbtinis intelektas ir skaitmeninė bankininkystė.
Daugiausia šios srities paminėjimų, analizės duomenimis, aptikta Vokietijos (5 020 pranešimų), Rusijos (2 523) ir Latvijos (1 889) naujienų portaluose.
Lietuva išsiskyrė kaip Baltarusijos rėmėja
Analizės autoriai teigia, kad Lietuvos paminėjimuose vyravo neutralaus pobūdžio tonas (78 proc. visų paminėjimų), o teigiamais reikšmingais pranešimais apie Lietuvą potencialiai pasiekta auditorija esą buvo 1,6 karto didesnė nei neigiamais.
„Šalies paminėjimų užsienio žiniasklaidoje gausa išsiskyrė 2020 m. III ketvirtis, per kurį užfiksuotas reikšmingas paminėjimų skaičiaus augimas – daugiau nei 45 tūkst. paminėjimų (palyginti I ketvirtį – 24 tūkst. paminėjimų, II ketvirtį – 18 tūkst., IV ketvirtį – 28 tūkst.)“, – tikina analizės autoriai.
Pranešimų, kuriuose paminėta Lietuva, skaičiaus augimas III ketvirtį, pasak jų, sietinas su situacija Baltarusijoje, o tuo pačiu ir su Lietuvos parama demokratijos ir laisvės vertybėms, paramos akcija Baltarusijai „Laisvės kelias“, aktyvia šalies lyderių komunikacija.
Taip pat – IT įmonių iš Baltarusijos persikėlimu į Lietuvą ir Lietuvos pozicija Astravo atominės elektrinės klausimu.
„Vakarų šalių naujienų portaluose Lietuvos aktyvi parama Baltarusijos visuomenei buvo vertinama kaip solidarumas ir lyderystė ginant demokratines vertybes, o Baltarusijos ir Rusijos naujienų portaluose pranešimai šia tema pasižymėjo neigiamu tonu“, – pažymi analizės autoriai.
Lietuvą garsino menininkai
Prie teigiamų Lietuvos paminėjimų užsienio naujienų portaluose, anot jų, prisidėjo ir Lietuvos menininkų pasiekimai.
Esą kultūros ir paveldo srityje visus metus fiksuotas didžiausias teigiamų pranešimų procentas – vidutiniškai 35 proc.
Užsienio žiniasklaidoje daugiausiai paminėjimų sulaukė: A.Grigorian, M.Gražinytė-Tyla, O.Koršunovas, J.Mekas, Š.Bartas, R.Barzdžiukaitė, L.Lapelytė ir V.Grainytė, šiuolaikinio meno kūrybinis duetas Pakui Hardware, A.Matelis, R.Tuminas, D.Narkevičius, J.Janulytė, A.Stundytė, F.Latėnas, L.Geniušas, R.Zubovas, J.Urbonas, K.Kaupinis, G.Žickytė, J.Matulevičius, A.Serapinas, K.Sabaliauskaitė, T.Venclova ir I.Veisaitė.
Lietuva buvo nurodoma ir kaip išskirtinė vieta kino kadrams, prisimenamas Lietuvos laimėjimas Venecijos bienalėje, dėmesio sulaukė MO muziejaus veikla, vizualieji menai, „The Roop“ pergalė alternatyviame „Eurovizijos“ konkurse, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis, Vilniaus Gaono 300-osios metinės, Č.Sugiharos istorija, žydiškasis paveldas Lietuvoje, UNESCO paveldas.
Daugiausiai kultūros ir paveldo srities paminėjimų, analizės duomenimis, užfiksuota Latvijos (1 753 pranešimai), Lenkijos (1 531) ir Rusijos (1 505) žiniasklaidos naujienų portaluose.
Reputaciją formavo ir kampanijos
Prie teigiamo Lietuvos pristatymo užsienio žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose be kita ko prisidėjo ir šalies institucijų veiksmai bei įgyvendinamos komunikacijos kampanijos – VšĮ „Go Vilnius“, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos banko, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ir kitų.
„Užsienio šalių žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išsiskyrė Baltijos šalių „kelionių burbulas“, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ inicijuotos kampanijos („Discover colours you never knew existed“, 30-ies keisčiausių šaltibarščių žemėlapis, „Kaunas Modernism. Explore the Inspiration“).
Taip pat – VšĮ „Go Vilnius“ iniciatyvos („Vilnius: Amazing Wherever You Think It Is“, „Christmas in Vilnius: Amazing Whenever You’ll Be Able to Come“)“, – teigiama pranešime.
Kryptinga VšĮ „Investuok Lietuvoje“, MITA ir Lietuvos banko komunikacija, pasak analizės autorių, formavo Lietuvos kaip inovatyvios šalies, turinčios puikią startuolių ekosistemą, išvystytą FinTech sektorių ir palankią aplinką investuotojams, reputaciją.
