Dvaro sodybą sudarė daug kiemų, iš kurių pats svarbiausias – reprezentacinis kiemas. Čia stovėjo pagrindiniai dvaro pastatai: bajoro namas, arklidės, svirnas, oficinos, lobynas bei vartai. Šie pastatai visuomet būdavo patys puošniausi ansamblyje, reprezentuodavo savininko turtą bei padėtį visuomenėje.
Ansamblių, kuriuose dar ir šiandien galėtume įžvelgti senąją, XVII–XVIII a. struktūrą nėra daug. Vienas jų – Biržuvėnų dvaras. Reprezentacinio Biržuvėnų dvaro kiemo struktūra nuo XVIII a. vidurio išliko beveik nepakitusi. Ji puikiai iliustruoja didelę, tuščią barokinę erdvę. Dabar prieš dvaro rūmus auga medžiai, tačiau anuomet tai buvo tiesiog tuščias kiemas, kurio gale buvo iškilęs įspūdingas statinys – bajoro namas, o aplink jį pastatyti kiti komplekso pastatai.
XVIII a. viduryje, t. y. apie 1760-uosius metus, būtent tada, kai Biržuvėnuose buvo kuriama reprezentatyvi rezidencija, Lietuva jau buvo atsigavusi po visų amžiaus pradžios karų, marų ir visų kitų nelaimių. Sustiprėję dvarai galėjo sau leisti kurti kiemą pagal to meto madą, pasitelkdami ašinį planavimą, kai kiemo ašyje stovi rūmai, vienoje pusėje viena oficina, o kitoje pusėje – kita. Įvažiavimas į dvaro kiemą taip pat dažniausiai būdavo komponuojamas ašyje, priešais rūmus. Vis dėlto kuriant Biržuvėnų dvarą teko taikytis prie esamo užstatymo, todėl įvažiavimas į kiemą yra iš šono.
Naujos XVIII a. II pusės idėjos reprezentacinio kiemo veidą keitė ne tik Biržuvėnuose. Daugelio dvarų ir dvarelių ansambliai pertvarkyti pagal naujuosius klasicistinius principus. Didžiuliai tušti barokiniai kiemai pamažu užleido vietą mažesniems, želdynais puoštiems kiemams, o visas kompleksas perkurtas pritaikant ašinę sistemą. Atėjus klasicizmui dideli barokiniai kiemai tapo nebemadingi.
Šioje videopasakojimo „Dvarų dėlionė“ dalyje sužinosite, kas sudarė dvaro reprezentacinį kiemą, kokie jo elementai buvo svarbiausia ir kas pirmiausia pasitikdavo atvykstančius svečius.
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
