„Apkeliauti ap-link pa-saulį“,- mūsų draugas ir ištikimas palaikytojas Justas pakartojo šį trižodį su nuostaba bent tris kartus, kai jam pakuždėjau šią paslaptį. Žinom, kad tai skamba kiek neįtikinamai ir, tikriausiai, ganėtinai naiviai. Tačiau jei ne Edinburgo kalnų filmo festivaly mus įkvėpę alpinistai Catherine'a Destivelle bei Andy Turneris ir BASE šoklė Karina Hollekim, ultrabėgikė Fiona Rennie ir mūsų vedlys nuotykių ieškotojas Humphreys, mes tikriausiai vis dar galvotume, kad gyvename kažkokioje pasakoje išrašytoj ant žemėlapio.
 |
| Evelina. Skye sala, Škotija. |
„Ko jūs ten važiuojat?“, - atsidūsta vienas po kito net ir ištikimiausieji. Paprastas atsakymas puikuojasi ant vieno iš mūsų slidaus paviršiaus pasaulio žemėlapių - „Apkeliauti pasaulį“. Ten pat išrašyti ir mažesni uždaviniai: skleisti žinią apie Lietuvą, o Lietuvą šviesti apie pasaulį. Aš visada smalsavau apie žmonėse glūdintį dvasingumą ir imdavau aikčioti ties kultūros apraiškomis, Karoliui įdomus filosofinis pasaulio pažinimas. Dėl neišsenkančios meilės gamtai abu nesiginčijom. Matyt pavasarį ir vasarą užkoptos Didžiosios Britanijos aukščiausios Snowdon, Scafell pike ir Ben Nevis bei kitos Jorkšyro ir ežerų regiono aukštakalvės, ir Coast-to-coast (nuo jūros iki jūros) solo kelionė dviračiu atvedė į Kitą iššūkį. Gąsdinantį ir traukiantį savo paslaptimi bei nežinomais pavojais.
Ruošos darbai
Pastebėjom, kad kelionei ruošiantis ne tik perkame reikalingiausius daiktus, skaitome keliautojų patirtis, bet nemažai laiko skiriame komandos vidinei dinamikai, kuri realybėje įgaus savas spalvas. Atrodo, turime tą pačią svajonę, o vis tik kai kurie asmeninių tikslų skirtumai veda į pokalbius, kaip suderinti nuomones, kaip supinti asmeninius siekius.
 |
| Karolis. Šiaurės jūros pakrantė, Anglija. |
Vieną vakarą bičiulio anglo Rėjaus Baksterio sukurtos vertybių kortos išsirikiavo ant mūsų kilimo. „Kas mūsų komandai yra svarbiausia?“,- svarstėm gurkšnodami žalią arbatą ir krimsdami duoną su medumi. Po truputį sudėliojome bendrą kelioninių vertybių pasiansą: taika, atvirumas, mokymasis, nuostaba, bendradarbiavimas, pagarba, ryžtingumas, laisvė, atsakomybė, drąsa. Kai kada keliautojai taip įninka į ruošimąsi prasčiausiems ir geriausiems įvyksiantiems scenarijams, bei kelioninius pirkinius, kad pamiršta pasirūpinti psichologiniais faktoriais, kurie gali tapti kone kertiniais akmenimis darniai kelionei. Tvirtai sutariam dėl vieno, kad kelionėje iškilus tarpusavio nesklandumams, mes atvirai kalbėsimės.
 |
| Ekstremalioms situacijoms skirtas stiprus plastikinis išsigelbėjimo maišas |
Ruošos darbams įsibėgėjus
Karolis – organizuotas žmogus, iškart surado internetinę programą, padėsiančią mums tvarkingai sumegzti visas kelionės gijas: vizos, vakcinos, biudžetas, draudimas. Regis trijų mėnesių, jau dabar spėriai garuojančių, turėtų pakakti visiems rūpesčiams išrikiuot.
Vizos
Bepigu keliauti Europa, ar net Turkiją ar Gruziją, kur sienos lietuviams atviros. Lendant gilyn į Aziją atsiranda keblumų, ten vizų reikia kone kiekvienai šaliai. Kinijos vizą gauname dar Lietuvoje, o visas kitas plaunuojame darytis pakeliui. Reikia nemažai paplušėti, kol surasime tikslias žinias, kur kokioje šaly geriausiai, greičiausiai ir pigiausiai galima jas susikurpti.
Vakcinos
Vienas iš esminių žingsnių keliaujant į įvairius kraštus išvengiant nereikalingų pavojų sveikatai, yra gauti bent pagrindines vakcinas. Nuskambėjau naiviai ir vaikiškai, kai Kauno infekcinėje ligoninėje manęs paklausė į kokią šalį ketinu traukti. „Aplink pasaulį“,- išlemenu, o gydytojos akys išsiplečia. It moksleivė mokykloje išvardinau kontinentus, net neketindama jos traukti į painų šalių labirintą. Geltonojo drugio, vidurių šiltinės, hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, stabligės įrašai išsirikiavo mūsų sveikatos pasuos, be kurių kai kuriuose kraštuose galėtų iškilti nemenkos bėdos, pavyzdžiui, tiesiog nebūtumėme įleisti.
Biudžetas
Mūsų biudžetas labai ribotas, todėl renkamės vieną sudėtingesnių, kantrybės reikalaujančių, bet daug nuotykių žadančių keliavimo būdų pakeleivingomis mašinomis. Žinoma, prireikus griebsimės ir kitų priemonių, tačiau esame užsispyrę ir autostopu ketiname apkeliauti tiek, kiek tik to leis žmonių gerumas lankomose šalyse. Su savimi imame palapines, o didesniuose miestuose ketiname svečiuotis dėka pažinčių, atrastų www.couchsurfing.com iternetiniame puslapyje, kuriame žmonės siūlo savo būstą nakvynei. Tai puiki proga pažinti kultūras bei susirasti naujų pažįstamų įvairiose pasaulio šalyse Vis tik pinigėlių prireiks mums maistui ir vizoms, bei nenumatytoms išlaidoms.
 |
| Karolis plauna indus. Skye sala, Škotija |
Draudimas
Mūsų kelionė žada netikėtumus, todėl nepagailėjom taip vadinamam „backpackerių“ ar lietuviškai „kuprinėtojų“, o gal „kuprinės draugų“ draudimui. Vis gi tikimės, kad kitų keliautojų rekomenduotas angliškas ACE draudimas, nebus panaudotas.
Kelionės maršrutas
Ant to paties žemėlapio nuvinguriavo juoda grubi linija. Jos vagą kintama, bet regis krantai po truputį įgauna šiokias tokias formas.
„Tai nuo kur pradėsite?“,- atvipęs Justo žandikaulis ir smalsios akys. Mintys kiek susivėlusios, nes per pastarąsias dienas kelio dalis tenka perstumdyti lyg dėlionę, ir dar iki galo negalim atrasti atitinkančių kraštų. Juk kaip du centai yra paprasta nubrėžti liniją per standaus popieriaus žemėlapį, be pastangų perkopiant kalnus, kelių sprindžių jūrą perplaukiant kone krauliu, o sienas pereiti lyg jos neegzistuotų.
Net nemąstydami mintyse perskrodėme Europą. Turkijoj suplanuota viena kita viza (pvz. Irano), tada savaitėlė broliškoje Gruzijoje. Visa laimė, kad maniškis pasas kvepia it šviežia duona, o senasis su Izraelio viza jau prisiminimų dėžutėj. Apie Iraną man būtų tekę tik pasvajoti. Po Irano mums atsiveria painus labirintas.
Tad Iranas, Pakistanas, Indija, Kinija – galėtų būti pirmasis mūsų kąsnis. Pasklaidžius keliautojų užrašus , regis Pakistanas, nors ir labai vilioja, bet dar labiau erzina, nes regis vizos medžiojimas - skausmingas procesas.
Tada gal Šilko kelias? Iranas, Turkmėnisktanas, Uzbekistanas, Kirgistanas, Kinija? Tektų atsisakyti Indijos. Kita vertus, norėtųsi ten sugrįžti vėliau ir patyrinėti tą šalį nuodugniau. O mano brangiai tetai Eglei papasakojus apie Turkmėnijos Mėnulio kalnus, širdis apsalo. Kiek vangiai keliautojai pasakoja apie vizas tuose kraštuose – arba jas gauti labai paprasta, arba pernelyg sudėtinga.
Netikėtai Europos atkarpą aplenkti suviliojo ta žemėlapio dalis, dėl kurios kartkartėmis mes
 |
| Lietuvos žemėlapis ir veliavėlė ant kuprinės |
drįstame kiek nosį savo kuklią riesti – „kai Lietuva nutįsus iki Juodosios jūros buvo“. Vos įsižiebus tokiai galimybei, abu lengvai pasiduotumėm Ukrainos vieškeliams. Vis tik kaip gi kirsti sieną, jei nebūdami Kaukazo gyventojais (nors ne vienoj anketoj teko padėti varnelę ties „Kaukazo baltoji“), mes pereiti iš Abchazijos ar net Rusijos į Gruziją ar Azerbaidžaną negalim. O gal tada Ukraina, Rusija ir Kazachstanas? Prašokant nemenką Šilko kelio dalį?
Kinija vienaip ar kitaip nebus praleista. Vizą gal iš saugumo ir praktiškumo paskatų norisi darytis Lietuvoje. Spraga čia tik tokia, kad darantis ją dabar (pagaminama ji per savaitė), reiks į Kinijoje atsidurti per tris mėnesius. Tai riboja, bet matyt tokia turėtų būti pasirinkimo kaina.
O tada - nežinomybė, arba laisvė. Svajotinas kelias – Malaizija, Indonezija, Australija. Tada Amerikos ir Afrika. Į tą regis tolimą etapą dar labai nesigilinam, nes yra laiko, o labiau norisi susikaupti pradiniams žingsniams.
Sukrautos kuprinės
Manom, jog per šiuos lydėsiančius nuotykius mūsų laukia visi žinomi ir nežinomi sezonai – temperatūros svyravimai nuo -35C iki +45C; žvarbūs ir pirtelės tipo mėnesiai, lietingosios atogrąžos ir Sachara. Dėl ko nusprendėme su savimi gabentis tik tai, kuo galima pasitikėti – dažniausiai kalnų arba armijos įrangą. Daiktai paprasti kaip dvi kapeikos, tačiau svarbiausia patikimi. Pavyzdžiui, mums pasisekė įsigyti Anglijos armijos naudojamus „Snugpak“ miegmaišius, kurių komforto riba -20C tik už 480lt, tiesa svoris ir dydis taip pat atspindi šią kainą – 2.9kg. Taip pat ir nauji mylimi „Scarpa Ranger“ batai, kurie turėtų pasitarnauti kiekviename žingsnyje. Iš elektronikos srities svarbiausi kuprinėje gulės mano senukas „Thinkpad x200“ ir filmuoti galinti „Canon 7D“, kuriuos panaudosime kuriant mūsų vaizdo įrašus.
 |
| Evelina. Skye saloje, Škotija |
Verta paminėti, jog mūsų abiejų mantos turinys yra, ko gero, identiškas, su kai kuriomis išimtimis. Mat dažnai sakoma – komanda stipri tiek, kiek stiprus jos silpniausias narys. Taigi, mūsų pasirengimas yra labai panašus. Taip pat reikėtų suprasti, jog pasirengimo metu mes į šią kelionę žvelgiame tarsi į žygį – pusiau nepriklausomą kelionę, kurioje ne vieną kilometrą teks įveikti pėsčiomis, o kiekviename žingsnyje mūsų tykos nauji nuotykiai. Manau, esame prirakinti prie žmonių gerumo ir to niekad nepakeisi, taip pat kaip niekad nepatapsi visiškai nepriklausomu. Tačiau, tikiu, verta išlaikyti kuo didesnį savarankiškumą, tuo labiau, jog mūsų sielos visad nenuvaldomai veržiasi nuklysti nuo kelio ir patyrinėti žmonių dar nepaliestus kampelius.
 |
| Karolis ruošia pietus. Skye sala, Škotija |
Kelionės pradžia
Mūsų kelionės startas sutapo su Naujųjų metų pradžia. Vieni apsisprenžia mesti rūkyti, antrieji - valytis dantis bent dukart per dieną, o šiais metais mes pasiryžom kol kas didžiausiam iki šiol iššūkiui. Mums tai naujas gyvenimo etapas.
 |
| Akimirka iš Evelinos kelionės Nuo pakrantės iki pakrantės dviračiu Šiaurės Anglijoje |
Stengsimės nepamiršti savo tikslų ir pasakoti savo istoriją Lietuvos ir viso pasaulio žmonėms. Naujausias nuotraukas, vaizdo bei garso dedame į www.itervitae.me.
