Daugiau kaip 12 metų turizmo srityje dirbanti Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė teigia, kad keliauti ją dažniausiai įkvepia perskaityta knyga ar matytas filmas.
Atvykusi į naują šalį kelionių ekspertė pasikliauna vietinių rekomendacijomis. Pasak pašnekovės, kartais apie įdomiausias vietas ji išgirsta vietinėje kavinėje ar kirpykloje.
– Ar pamenate savo pirmąją savarankišką kelionę į užsienį?
– Būdama 13-os vykau į „Arteko“ stovyklą Kryme. Dvi paras savarankiškai keliavau traukiniu.
– Tada ir įsimylėjote keliones?
– Tiesą sakant, man tai patiko nuo mažumės. Tėvai pasakojo, kad išvažiavus į kelionę iškart baigdavosi visi mano zirzimai. Kiek pamenu, visada gerai jausdavausi kelionėse.
– Kas jus įkvepia keliauti?
– Planuoti kelionę pradedu nuo idėjos. Jas dažnai paskatina knygos ar filmai. Štai ir į tolimiausią kelionę – į Naująją Zelandiją – išsiruošiau susižavėjusi šios šalies gamta, matyta kino filme „Pianinas“ („The Piano“, 1993 m.).
Gamta ten išties nuostabi. Be to, sužavėjo ir maistas. Vyrauja drėgnas klimatas, tad vaisiai, daržovės nepakartojami. Už 1,5 euro gali nusipirkti didžiulį avokadą, kurio trise neįveiksi.
– O kurią kelionę pavadintumėte skaniausia?
– Apsilankymą Kambodžoje. Pasilikau savaitei šioje šalyje po konferencijos – turėjau puikią galimybę pamatyti, kaip gaminamas maistas tiek restoranuose, tiek ir vietinių gyventojų namuose. Jų tradicinės daržovių sriubos yra išties nuostabios!
– Ar tiesa, kad su Azija susiję ir didžiausi jūsų kelionių nusivylimai?
– Tikrai taip. Vietnamas yra šalis, kuri mane labiausia nuvylė. Išties graži gamta, svetingi žmonės, tačiau tai, kaip jie save pristato svečiui – per karo pasekmes – ne man.
Be to, nesužavėjo ir rusų bei kinų kultūros samplaika. Šiek tiek mažesnis, bet irgi nusivylimas, ištiko Balyje. Likau be skrybėlės ir be akinių – vietinės beždžionės mikliai pasidarbavo.
– Tačiau keliaujant turbūt teko patirti ir malonių netikėtumų?
– Gerąja prasme mane itin nustebino Havajai. Turėjau išankstinę nuomonę, kad tai itin prabangus turtingų amerikiečių kurortas.
Tačiau juose yra visko – ten puikiai jaustis gali tiek patys įnoringiausi keliautojai, tiek subkultūrų atstovai. Maisto įvairovė taip pat didžiulė, o jo kainos nedidelės.
– Teko girdėti, kad Havajuose sutikote ir vienus įdomiausių žmonių?
– Ši istorija verta atskiro pasakojimo. Ten pirmą kartą gyvenau laivelyje. Kajutes nuomoja garsi architektė, persikėlusi gyventi iš Los Andželo.
Gretimoje kajutėje gyveno garsus teisininkas iš Nyderlandų, kuris nusprendė mesti darbą ir įgyvendinti savo svajonę – dainuoti Pietų Amerikos baruose.
Kadangi kelionė į tą žemyną brangi, jis nusprendė laukti tinkamo, pro šalį plaukiančio laivo, kuriame galėtų įsidarbinti pagalbiniu darbuotoju ir taip nuvykti į tolimą kraštą.
Aš dažnai sakau, kad didžiausią skirtumą tarp šalių daro žmonės – būtent jie labiausiai kuria krašto savitumą. Havajuose apstu žmonių, baigusių savo aktyvią karjerą ir persikėlusių ten gyventi tik savo malonumui. Nuostabi kultūrų maišatis.
– Kai planuojate keliones, kas jums svarbiausia?
– Kaip ir minėjau – viskas prasideda nuo idėjos, kur noriu keliauti. Kadangi nemėgstu gaišti laiko, skrydžių ir viešbučių paiešką patikiu kolegoms. Atvykusi į vietą, ankstų rytą pirmiausiai apsilankau kavinėje, taip pat nueinu į kirpyklą.
– Kirpyklą?
– Taip! Apsilankymas kirpykloje yra ne vienoje šalyje patikrintas būdas iš vietinių moterų sužinoti, kur geriausia apsipirkti. O štai žmonės, ankstų rytą geriantys kavą vietinėje kavinukėje, visada pasidalins patikima informacija, kuo gyvena vietovė tuo metu – ką geriausia pamatyti, kur verta apsilankyti.
Didelė dalis mano kelionės suplanuojama remiantis vietinių gyventojų rekomendacijomis. Susipažinęs su vietiniais žmonėmis, gali pamatyti lankomą miestą bei šalį visai kitomis akimis.
Dėl šios priežasties per atostogas stengiuosi gyventi vietinių prižiūrimuose viešbučiuose ar apartamentuose.
– Kuri jūsų kelionė buvo ilgiausia?
– Ji dar bus ateityje. Australijoje lankiausi dvi su puse savaitės – tačiau tai yra per mažai šiam nuostabiam kraštui pažinti. Reikia mažiausiai šešių savaičių. Tad turiu svajonę skirti bent pusmetį kelionei po Australiją ir Naująją Zelandiją.
– Australija yra dažno lietuvio svajonių kraštas. O kuo ji sužavėjo jus?
– Joje puikiai išvystytas turizmas – itin lengva keliauti savarankiškai. Puikūs, paslaugūs žmonės bei nuostabi gamta. Dar dabar pamenu tą akimirką, kai vakarieniaudama restorane stebėjau, kaip didžiulė raudona saulė leidžiasi vynuogyne... Šį momentą įamžinanti nuotrauka kabo mano namuose.
– Ar keliaujate Lietuvoje? Kokia gimtosios šalies vieta jums tapo maloniu atradimu?
– Stengiuosi keliauti kiekvieną savaitgalį, kai tik galiu. Labai mėgstu Birštoną – jaučiu, kad tai karališkas miestas, turintis įdomią istoriją, puikias sveikatinimo galimybes ir didžiulį potencialą turizmui.
Esu tikra, kad Lietuva apskritai itin tinkama turizmui – graži gamta, svetingi žmonės – svarbiausia tinkamai sudėlioti pardavimo akcentus.
Viliuosi, kad jau šį savaitgalį vyksianti paroda „Adventur“ ne vieną paskatins geriau pažinti ne tik kitas šalis, bet ir gimtąjį kraštą.
– Kuri jūsų kelionė buvo pati romantiškiausia?
– Vienareikšmiškai – apsilankymas Laplandijoje įsikūrusiame „Ice Hotel“. Niekada nepamiršiu to jausmo, kai pro stiklines lubas matai pašvaistės nutviekstą dangų.
Beje, miegoti šiame ledo viešbutyje nėra šalta – turi specialų kostiumą ir miegi kailiuose.
– Pasidalinkite labiausiai sukrėtusia patirtimi keliaujant.
– Tai nutiko JAV, Mirties slėnyje. Rytą per žinias išgirdome, kad, pasiklydęs šioje vietovėje, per dvi valandas mirė danų turistas.
Visgi, tai mūsų noro aplankyti slėnį nenumalšino. Tačiau tai, kas nutiko vakare – įsiminė ilgam.
Pasimėgavę nuostabiu saulėlydžiu ruošėmės vykti atgal į viešbutį, tačiau mašina nebeužsivedė. Buvome trise – aš, mano vyras, ir 2 metų dukrelė, o vandens atsargos – tik keli litrai.
Apsilankymas kirpykloje yra patikrintas būdas iš vietinių moterų sužinoti, kur geriausia apsipirkti. O štai žmonės, ankstų rytą geriantys kavą vietinėje kavinukėje, visada pasidalins patikima informacija, ką geriausia pamatyti, kur verta apsilankyti.
Lauke buvo apie 40 laipsnių karščio, mobilusis ryšys neveikia, iki artimiausios degalinės – kelios valandos kelio pėsčiomis.
Žinojome, kad amerikiečiai tamsiu paros metu stabdomi niekada nestoja – dėl saugumo. Be to, buvome rezervate, kur apstu laukinių gyvūnų.
Ir kaip tyčia – tai įvyko liepos trečiąją, nacionalinės šventės išvakarėse. Tad, prisiminus rytą matytą reportažą, situacija atrodė išties beviltiška.
Laimei, po beveik valandos bandymų susikalbėti su automobiliu, vyrui pasikrapščius po kapotu, radome priežastį ir pavyko mašiną užvesti. Tą vakarą ne tik gyvenimas pralėkė pro akis. Aš supratau, kad veikiantis mobilusis ryšys ir vandens atsargos kelionėje – svarbiausia.
– Ar skaičiavote, kiek šalių jau aplankėte?
– 152. Aplankyti visas pasaulio valstybes iki gyvenimo pabaigos tikrai turėčiau suspėti.
– Išduokite, kur keliausite per artimiausias atostogas?
– Į Vakarų Afrikos pietinę dalį. Norėjau ten nukeliauti jau anksčiau, tačiau planams sutrukdė Ebolos viruso protrūkis. Tačiau dabar, kai epidemija suvaldyta, esu pasiryžusi ten nuvykti.
