Šiaip ar taip ir vienas iš mano išsilavinimų yra orientalistika: Vilniaus universitete baigiau šiuolaikinių Azijos studijų magistrantūrą, ir ne dėl „popieriaus“, o tiesiog todėl, kad tai mano gyvenimo dalis.
Senos kultūros dėl įvairiausių priežasčių jau tirpsta. Todėl ir sau, ir kitiems rekomenduočiau skubėti aplankyti tas vietas, kurių gyvo, savito gyvenimo liudininkais esame greičiausiai paskutinė karta.
Estetika svarbu, bet man už architektūros įmantrybes ar griuvėsius labiau rūpi pati vietovės atmosfera. Labiausiai mane domina budizmas.
Kaip turistę labai įtraukia Azijos megapoliai – triukšmingi, chaotiški, bet pilni energijos ir įdomybių. Galbūt dėl to, kad pati gyvenu ramiame, mažame mieste – Vilniuje. Mielai grįžtu į tas pačias vietas, kad dar geriau pažinčiau jų gilumą.
Senos kultūros dėl įvairiausių priežasčių jau tirpsta. Todėl ir sau, ir kitiems rekomenduočiau skubėti aplankyti tas vietas, kurių gyvo, savito gyvenimo liudininkais esame greičiausiai paskutinė karta.
Taip pat rekomenduoju tas šalis ar objektus, kurie yra tarsi visiškai kitas pasaulis nei tas, kuriame esame įpratę būti.
1. Kiek netikėta Kinija. Jei jūsų noras Kiniją aplankyti didesnis net už pavojingą lygį pasiekusį smogą šios šalies miestuose, tuomet ten viešėdami bent vieną dieną nepatingėkite atsikelti 4-5 val. ir nuvykti į parką.
Tarp sportuojančių vietinių galima išvysti senolius, vandeniu ant grindinio paišančius kaligrafiją, taip pat užsiimančius taiqi ir qigong mankštomis ar kovos menais. Žmogus turės estetišką reginį ir gali būti, kad tai jį patį paskatins domėtis tradicinėmis sveikatingumo sistemomis.
Kiekvienais metais, gal net kiekvieną dieną, šių autentiškų mankštų gerbėjų mažėja: kiniškas praktikas keičia 9-ojo dešimtmečio stiliaus aerobika, orkestro tipo šokiai ir kitokie pastraksėjimai. Beje, ir šios senukų masuotės atvykėliams iš Vakarų gali atrodyti egzotiškai.
2. Tibeto charizmos esmė – religija, įsiskverbusi į žmonių kasdienybę, kone kiekvieną žingsnį ir archajiška pasaulėžiūra. Jei keliautoją ypač domina Tibeto budizmas, patariu paskubėti aplankyti šį kalnuotąjį regioną.
Tibetas labai didelis: ištisi laukiniai plotai dar neapgyvendinti ar sunkiai pasiekiami, o vietiniai – iš prigimties konservatyvūs, todėl kinų invazijai lengvai nepasiduoda.
Tačiau ir šios šalies veidas keičiasi. Kol dar gyvi svarbūs vienuolynai, būtinai juos reikia aplankyti – pateksite į visai kitą dimensiją su savitais dėsniais, ritualais ir fantasmagoriška aplinka.
Verta pakeliauti po gyvenviečių apylinkes: kelių kilometrų aukštyje bandomis ganosi jakai, tyvuliuoja pašiurpę ežerai, o horizonte grūmoja rūsčios Tibeto plokščiakalnio viršūnės – vienas ekstremaliausių peizažų planetoje.
Tik patariu prieš vykstant į tokį kraštą gerai pasirengti fiziškai (jei apskritai sveikata leidžia gyventi aukštikalnėse) ir iš anksto pasidomėti patekimo į Tibeto autonominį rajoną ar prefektūras tvarka.
3. Stambulas – ypatingas miestas. Jis mums, lietuviams, ganėtinai artimas, tačiau visiškai kitoks nei Europa ir visiškai kitoks nei poilsinė Turkija.
Osmaniškas Stambulo siluetas ir jį skalaujantys Bosforo vandenys pakeri. Uostas tirštas ir reginių, ir įvykių. Žavingas senamiestis Sultanahmetas bei aplinkiniai rajonai su daugybe didingų mečečių, senovinių pastatų ir kreivų lūšnų, muziejų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Stambulas per vieną dieną – lyg flirtas per pirmąjį pasimatymą
Yra daugybė kalvotų vietų pasigrožėti vaizdinga miesto panorama. Naktinis Stambulo gyvenimas – nuodėmingas, spalvingas: nuo jaukių, ramių pasisėdėjimų prie kaljano dūmo iki triukšmingų linksmybių Beyoğlu rajone.
Pilna pažintis su Turkija laukia tradicinėse arbatinėse bei restoranuose ar paprasčiausiose gatvės užkandinėse. Turkų maistas kokybiškas, virtuvė – turtinga ir įvairi.
Leisti sau pabūti gurmanais ir pasipenėti Stambule – visos galimybės! O pasilepinimui skirti hamamai. Būtų idealus miestas, jei ne padidėjusi terorizmo grėsmė.
4. David Garedži (David Gareja) vienuolynų kompleksas Gruzijoje. Tai laukinis, platus, turistų kol kas neužspaustas paribys. VI amžiuje iškilusios gyvenvietės dalis įsikūrusi urvuose. Juose iki šiol gyvena asketiškieji stačiatikių vienuoliai.
Užkopus į statų kalną vingiuotu taku, pasitinka įspūdingi vaizdai iš abiejų pusių. Vienoje – apleisti urvai su laiko nublukintomis senomis freskomis, kitoje – galinga plikų Azerbaidžano kalvų panorama.
Jei vertinate atokius, miesto civilizacijos nepaliestus pakraščius su slėpiniais iš praeities ir prabangą juos tyrinėti ramiai, be keliautojų spūsčių, būtinai vykite į David Gareja. Ir tai – tik viena iš daugybės Gruzijoje vertų aplankyti vietų.
5. Kelionė greitaeige valtimi Mekongo upe, Laose. Ji – tiems, kas įpratę rizikuoti ir patys prisiimti atsakomybę už savo maršrutą, patogumus gali laikinai pamiršti ir, svarbiausia, neturi stuburo problemų ar rimtų traumų.
Man teko taip keliauti Laose iš Chuoeisai kaimo į Luang Prabangą. Pailgoje motorinėje „gondoloje“ sėdimos vietos – kuklios, švelniai tariant: nei kojas ištiesi, nei turėsi atramą.
TAIP PAT SKAITYKITE: Laoso gyvenimai: gaivališka kelionė Mekongo upe – ne kiekvienam
Per maždaug 7 kelionės valandas – tik vienas trumpas sustojimas prieplaukoje. Motorinė valtis lekia 60 – 70 km/h greičiu, tad nuolat šokčioja. Didžiausias smagumas – grynas oras, vandens purslų, saulės ir vėjo derinys bei laukinis peizažas. Jei galutinį tašką pasieksite sėkmingai, šią kelionę likusį gyvenimą prisiminsite kaip gaivų nuotykį.
Daugiau rekomendacijų rasite čia: Kur keliauti 2016-aisiais: keliautojo Dainiaus Kinderio „Top 5“
Kur keliauti 2016-aisiais: pigių kelionių guru Juozapo Žygo rekomendacijos
