Gruzijos karstinių reiškinių tyrėjai urvą Abchazijoje atrado 1960 m. Tuo metu nustatytas jo gylis – 180 m. Iki 1983 m. Voronja urvas buvo žinomas Sibirskajos vardu. O vėliau pervadintas Kruberio-Voronjos vardu.
Lietuviams šis urvas gali būti girdėtas dėl pernai vasarą vykdytos jungtinės lietuvių ir užsienio speleologų ekspedicijos „Gilyn į Žemės centrą“. Tačiau „Pasaulis kišenėje“ šiandien nori papasakoti ar įmanoma į šį urvą patekti paprastiems turistams entuziastams.
Artūro Artiušenkos nuotr./Kruberio - Voronjos urve |
Portalas Travel.ru pasakoja, kad ne tik specialistai gali nusileisti į patį giliausią pasaulio urvą. Tiesa, jame nėra nutiesta turistinių trasų, tačiau kiekvienas panorėjęs ir susidomėjęs kelione į „pasaulio dugną“ gali prisijungti prie speleologų ekspedicijos, kurios vykdomos keletą kartų per metus. Jas vykdo įvairių šalių tyrėjai, norėdami kuo geriau ištirti urvo aplinką, klimatą, sienų sudėtį ir kitas jo ypatybes.
Kalnų masyvas Arabika yra už 15 km į šiaurės rytus nuo Gagros kurorto. Norintiems nukeliauti į šį urvą patariama iš anksto susisiekti su kuria nors pasaulio speleologų komanda, vykdančia žygius į „Everestą po žeme“. Pavyzdžiui, su ukrainiečiais, kurie jau antrą dešimtmetį reguliariai vykdo urvo tyrinėjimus. Be to, reikia pasirūpinti speleologine įranga bei būti geroje sportinėje būklėje. Praverstų ir alpinistiniai įgūdžiai.Pasiekti Abchaziją patogiausia iš Rusijos pusės arba plaukiant keltu iš Odesos. Pasienis tarp Gruzijos ir Abchazijos– uždarytas.
2012-ųjų rugpjūtį Lietuvos ir užsienio speleologų komanda pasiekė urvo dugną ir 6 m pagerino pasaulio urvų gylio rekordą. Lietuvių ekspedicija „Gilyn į Žemės centrą“ 2012 – tai didelio tarptautinio projekto „Bedugnės kvietimas“ dalis, kurį rengia Ukrainos speleologijos asociacija (UkrSA), Kruberio – Voronjos urvą tyrinėjanti jau daugiau nei trylika metų.