BBC pateiktame sąraše pažymima, jog visi šie miestai turi savo stipriąsias ir silpnąsias puses, tačiau ten gyvenantys žmonės iš tiesų gali džiaugtis, kad jų mieste daug iniciatyvų, saugančių gamtą ir užtikrinančių geresnę gyvenimo kokybę patiems gyventojams.
Žaliausių miestų sąrašas sudaromas remiantis projekto „Siemens Green City Index“, kurį vykdo „Economist Intelligence Unit“, rodikliais: išmetamų CO2 kiekį, „žalio“ transporto galimybes ir panaudojimą mieste, vandens valymą ir atliekų tvarkymą, taip pat bendro aplinkos švaros rodiklį.
BBC pateikiamame sąraše atrinkti tie pasaulio miestai, kuriuose visi minėti rodikliai yra labai geri, nors kiekvienas iš šių miestų turi skirtingas stipriąsias sritis. Kviečiame susipažinti žaliausiais pasaulio miestais.
Vankuveris, Kanada. Palyginti su kitais tokio dydžio miestais, Vankuveris, kuriame gyvena daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų, gali didžiuotis neįtikėtinai švariu oru ir maža CO2 emisija. Šiuos rodiklius galima paaiškinti tuo, jog mieste skatinama žalioji energija ir jos panaudojimas. Iki 2020 metų Vankuverio valdžia žada sumažinti išmetamų teršalų kiekį 33 proc.
Kai kas šį Kanados miestą laiko pasaulinio žaliųjų judėjimo gimtine, todėl nieko keisto, jog čia jau kelis dešimtmečius lengvai skinasi kelią įvairios ekologinės iniciatyvos. Mieste puikiai išvystyti dviračių maršrutai, aplink Vankuverį galima keliauti ir elektriniais motoroleriais ar vienračiais.
Kuritiba, Brazilija. Šis miestas Brazilijos pietuose yra vienintelis iš Pietų Amerikos šalių, patekęs į „žaliąjį sąrašą“. Viskas prasidėjo 1960 metais, kai mieste pradėjo veikti pirmoji didžiulė greito tranzito autobusų sistema, o 1980 metais įgyvendinta atliekų perdirbimo programa. Šiuo metu Kuritiba toliau tęsia miesto švarinimo programą. Nors transporto srautai mieste didžiuliai, oro tarša – taip pat, Kuritibos valdžia nenuleidžia rankų – ketinama statyti metro sistemą ir nutiesti 300 km naujų takų dviračiams. Projektai brangūs ir rasti lėšų jiems sudėtinga. Vis dėlto šis miestas, palyginus su aplinkiniais regione, yra puikus. Jame netrūksta parkų, viešojo transporto sistema patogi, o natūralių produktų galima įsigyti vietos ūkininkų turguose.
Kopenhaga, Danija. Kopenhaga pelnytai gali būti vadinama žaliausiu miestu Europoje. Danijos sostinėje beveik visi gyventojai gyvena 350 m nuo viešojo transporto sistemos, daugiau nei 50 proc. kopenhagiečių reguliariai naudoti dviratį – juo važiuoja į darbą, mokyklą, poilsiauti. Viso to rezultatai akivaizdūs – Kopenhagoje labai žemas C02 išmetamas kiekis. Be meilės dviračiams danai garsėja ir puikiais atliekų rūšiavimo, kompostavimo ir perdirbimo įgūdžiais, taip pat tausoja elektrą ir šilumą. „Danams gamta – lyg šventas prieglobstis, kurį jie saugo“ – teigia Kopenhagose gyventojai. Ekologija jiems jau tapo įprastu gyvenimo būdu.
San Fransiskas, Kalifornija, JAV. San Fransiskas laikomas žaliausiu Šiaurės Amerikos miestu. Siekis gyventi harmonijoje su gamta ir saugoti ją šio miesto gyventojams yra įprastas, todėl, kad „žaliasis mąstymas“ San Fransiske prasidėjo XIX amžiuje, kada buvo įkurta aplinkosaugos grupė „Siera Club“. Šiuo metu mieste perdirbama 77 proc. atliekų. Gyventojai be kalbų rūšiuoja visas šiukšles, taip pat ir tas, kurios skirtos kompostavimui.
San Fransisko gyventojams taip pat rūpi ir tai, ką jie valgo – nemaža dalis miestiečių renkasi produktus iš vietos ūkių. Įsigyti natūralių produktų galima ūkininkų turguose. Kai kurie jų vyksta nuolat, kiti – tam tikru sezonu. Tačiau norintys rasti ekologiškos produkcijos tikrai turi iš ko rinktis.
San Fransiske netrūksta ir dviratininkų – ekologiškos transporto priemonės yra neatskiriama ekologijai neabejingo miesto gyventojų kasdienybės dalis.
Keiptaunas, Pietų Afrika. Antrasis pagal dydį Pietų Afrikos miestas „žaliojo miesto“ titulą pelnė dėl to, jog pastaraisiais metais ypač skatina energijos taupymą bei naudoja atsinaujinančius energijos išteklius. 2008 metais Keiptaune pastatyta pirmoji vėjo jėgainė ir pradėta naudoti vėjo energija. Miestas yra užsibrėžęs tikslą, kad iki 2020 metų 10 proc. visos naudojamos energijos būtų tiekiama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Miesto vadovų pasirinkta kryptis – kurti ekologišką miestą – jau keičia paprastų keiptauniečių gyvenimą. Vietiniai sako pastebintys, kad per pastaruosius metus mieste atsirado daugiau dviračių takų, ūkininkai turi daugiau galimybių parduoti savo produkciją, nes susidomėta vietiniais gaminiais – vaisiais, daržovėmis, mėsa ir pan. Tačiau vis dar trūksta viešojo transporto reformos, taip pat pasitaiko elektros energijos tiekimo trikdžių. Vis dėlto pokyčiai ryškūs. Ekologiška gyvensena užsikrėtę keiptauniečiai vis dažniau namuose naudoja saulės energiją, taip pat patys augina daržoves. Nevienas gyvenamasis rajonas turi savo aplinkosaugos komitetą, kuris remia žaliąsias iniciatyvas ir rūpinasi jų įgyvendinimu.
