Pabaigusi dizaino studijas mergina apsisprendė apkeliauti Europą ir kurį laiką padirbėti per nuotolį.
Rezervavusi nakvynes vietas skirtingose šalyse ir sumedžiojusi pigius skrydžių bilietus kūrybininkė pabuvojo Berlyne, Budapešte ir jau buvo įkėlusi vieną koją į Veneciją, kai likimas jai iškrėtė piktą pokštą.
Nuo uodo iki ligoninės
Venecijos bienalėje smagiai pabendravusi su buvusiais kolegomis Elena jau ruošėsi nakties miegui, kai išgirdo zvimbiantį uodą.
Mosuodama rankomis ji puolė gaudyti nelabąjį. Šis nepasidavė, neatlyžo ir ji.
„Pasiėmiau kėdę, rankšluostį, kad geriau jį pasiekčiau, o beplodama uodą netikėtai prisiplojau pati...
Kritau nuo baro kėdės ant itališko grindinio. Skausmas buvo veriantis, draugė iškvietė greitąją pagalbą.
Nors itališkai nelabai ką tesupratau, mane išvežė (tiksliau būtų sakyti, jog išplukdė motorine valtimi) į ligoninę dėl dešinės rankos lūžio.
Kitomis aplinkybėmis gal būčiau tuo pasimėgavusi, bet ritosi ašaros. Labai skaudėjo“, – zvimbiančio uodo atomazga, išvirtusia asmenine tragedija, dalijosi pašnekovė.
Atostogos grąžino namo
Gavusi gipsą ant rankos ir vaistų nuo skausmo Elena išgirdo liūdną diagnozę – jai būtina operacija per septynias dienas. Mergina nusprendė pasukti namo.
„Negalėjau patikėti tuo, ką girdžiu, todėl prapliupau ašaromis. Verkiau ne todėl, kad labai skaudėjo ir buvo lūžusi ranka, verkiau dėl suplanuotos kelionės pabaigos.
Tiek šalių dar manęs laukė... Viskas per tą nelaimingą uodą“, – pyktį liejo nukentėjusi. – „Sudie Bulgarija, Bucharešte, Atėnai... sudie, investuoti tūkstantėliai...“
Po Lietuvoje atliktos operos Elena gijo panašiai pusę metų. Sunkiausia būdavo jai, kai skambindavo draugai pasiteirauti, kuriame Europos taške ji yra, o tekdavo prisipažinti, kad tai mamos sodybos kiemas.
Išgelbėjo draudimas ir mamos nuojauta
„Rankos kaulas buvo sutrupėjęs, teko jį klijuoti, dėti į metalus, o po kurio laiko operaciją reikėjojo pakartoti“, – sakė jau savo istoriją uodo komisku pavertusi talentinga dizainerė.
Iš savo nesėkmės kelionių metu pasijuokti nebijanti mergina atvira: ją išgelbėjo mamos nuojauta, o tiksliau, dukrai jos nupirktas draudimas.
Jei ne tai, dar ir visas gydymo išlaidas bei vaistus būtų tekę pirkti pačiai.
„Mama prieš kelionę primygtinai prašė pasirūpinti sveikatos draudimu, pernelyg nesukau dėl jo galvos.
Todėl neapsikentusi mano nerūpestingumo pasirūpino juo už mane. Mane tai ir išgelbėjo tiesiogine to žodžio prasme“, – apie palankiai sukritusias aplinkybes kalbėjo Elena.
O gal verta pažvelgti į šią istoriją filosofiškai? Gal tas nelaimingas uodas zvimbė apie kur kas didesnes laukiančias bėdas?
„Kai kurie lėktuvų skrydžiai išties buvo atidėti, kiti atšaukti, gal manęs būtų laukusi ir kur kas liūdnesnė istoja, jei būčiau keliavusi toliau?
Gal pats likimas bandė apsaugoti, skirdamas mažesnį antausį?“, – juokavo Elena.
„Kalbai pasisukus apie Italiją, kurį laiką dar mosavau neskaudančia ranka ir sakiau „daugiau niekada“, bet, kadangi dešinė jau sugijusi, o rudenį Italijos bienalė, gal jau metas vėl judėti ta kryptimi“, – juokavo paskutinį kartą iš ten gipsą parsivežusi mergina.
